Tai, kad Klaipėdai, kuri save tituluoja Lietuvos kaip jūrinės valstybės sostine, turėtų būti gėda, jog žmonėms nėra sudaryta sąlygų nusileisti valtelę į vandenį, sutaria net tarpusavyje nesutariantys individualių namų savininkų bendruomenės "Smeltė" narys Vigilijus Lisauskas bei garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos "Smiltelė" valdybos pirmininkas Kęstutis Gelumbauskas. Abiejų jų manymu, Klaipėdai verkiant reikia tinkamo slipo valčiai nuleisti į vandenį.
Patikėjo pažadais
Nauja Smeltės kvartalo, vadinamojo Šanchajaus, nes yra valtininkų garažų kaimynystėje, gyventojų nepasitenkinimo miesto valdžios neveiklumu banga prasidėjo, galima sakyti, nuo 2001 metų. Tuometinis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius jiems pasakojo, kad vadinamasis valčių uostelis, tiksliau, prieplauka, bus iškeltas iš Smeltalės upės į Kuršių marias, nes upė sekli, reikia statyti uostelį kitur. Žmonės, žinoma, patikėjo ir vis klausdavo valdžios, kada tai įvyks. Nuo to laiko jau praėjo 18 metų, bet tie reikalai iš mirties taško taip ir nepajudėjo. Žmonės ir toliau gyvena valtininkų kaimynystėje ir jau nebetiki, kad greitai tas klausimas bus išspręstas.
Per tą laiką uostelis atsirado ir Drevernoje, ir Šilutėje, o Smeltės kvartalo žmonės tebegyvena viltimi, kad ir jų aplinka kada nors pasikeis, visur bus tvarkinga ir gražu.
Neteisinga strategija
Individualių namų savininkų bendruomenės "Smeltė" narys V. Lisauskas sako, kad be reikalo buvo tikimasi, kad bendruomenei pavyks įtikinti garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendriją "Smiltelė", kurios sklypai buvo suformuoti 2012 metais, kad priėjimas prie Smeltalės upelio turi būti laisvas ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos gyventojams. Jie turi turėti galimybę nusileisti valtį į vandenį.
Įtikinti bendrijos, kad tai nėra jos išskirtinė nuosavybė, žinoma, nepavyko. Priešingai, ji sugebėjo įregistruoti kaip naujos statybos gelžbetonines krantines Registrų centre. Teismai jas įteisino.
Anot pokalbininko, prie tų krantinių esančiu slipu laisvai naudojosi visi norintieji iki 2013 metų, kol nebuvo suformuoti sklypai ir bendrija neužtvėrė priėjimo prie vandens.
V. Lisausko teigimu, pakrančių apsaugos zonoje, kurioje negalima tverti jokių užtvarų, jie atsirado. Ar jie teisėti, ar ne, bandyta aiškintis jau seniai. Viena tarnyba liepė juos nuimti, kita, t. y. Aplinkos apsaugos departamentas teigia, kad viskas padaryta teisėtai. Šis klausimas neišspręstas iki dabar. Pasak V. Lisausko, dabar bendruomenė rengia raštą Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms ir ketina skųsti pareigūnų veiksmus, kurie sukūrė tokią situaciją.
AISTROS. Dėl šio slipo kyla aistros. Ar galėjo valtininkai paimti jį ir tiesiog užsitverti? Vienu metu ant jo vartų kabojo užrašas, kad slipu gali naudotis tik bendrijos nariai.
Klaipėdai reikia bendro viešo slipo
Nors Smeltės kvartalo gyventojams, be abejo, patogu valtį būtų nusileisti nuo vadinamojo K. Gelumbausko slipo, V. Lisauskas ėmėsi inicijuoti, kad atsirastų legali valčių nuleidimo vieta Kuršių mariose. Bent jau laikina, kol Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tesės Savivaldybei duotą pažadą įrengti valčių prieplauką už mainais gautą nebaigtą statyti valčių prieplauką, kurioje direkcija įrengė užteršto grunto aikštelę.
Šis pažadas irgi turi ilgą istoriją. Vienu metu valčių prieplaukai Uosto direkcija jau buvo skyrusi pinigų, bet, pasikeitus jos vadovams, paaiškėjo, kad prieplauka turėtų būti kitoje vietoje, toliau, ir kad tie planai bus vykdomi, kai uostas įgyvendins savo pietinės dalies plėtros planus.
Pernai lapkritį V. Lisauskas sako kalbėjęs su tuometiniu direkcijos vadovu Arvydu Vaitkumi dėl laikino slipo įrengimo mariose.
Karklėje atsirado vieta, kur galima nusileisti valtelę į jūrą. Pajūrio regioniniame parke yra laikinai naudojamas slipas, prie kurio yra ir mašinų stovėjimo aikštelė. Metinis mokestis čia, pasak V. Lisausko, už naudojimąsi šiuo slipu yra 20 eurų, o vienkartinis mokestis - keli eurai. Ko gero, Klaipėdai turėtų būti gėda, kad ji neranda tokio paprasto aktualaus klausimo sprendimo.
Pernai Smeltės bendruomenė parašė oficialų prašymą ir Savivaldybei, ir Uosto direkcijai dėl bendro naudojimo slipo įrengimo.
NARYS. Vigilijus Lisauskas niekaip nesupranta, kodėl jo draugas Audrius Ramašauskas, su kuriuo jie naudojasi viena valtimi, nėra valtininkų bendrijos narys, jeigu turi jos pažymėjimą.
Paslaugų pardavinėti negali
V. Lisauskas mano, kad teisę nusileisti valtį slipu K. Gelumbauskas parduoda. Už metus bendrijai reikia sumokėti 32 eurus. Tačiau dabar bendrijos valdybos pirmininkas nusprendė, kad norinčiųjų nusileisti valtelę yra per daug, ir nebeduoda leidimų. "Negerai yra versti žmones stoti į bendriją, kad jie galėtų naudotis slipu. Tarkime, žmogus, gyvenantis Kretingoje, nori pasinaudoti tuo slipu du tris kartus per metus, bet tam turi tapti bendrijos nariu, nes ne bendrijos narys juo naudotis negali. Didžiausia problema ta, kad Klaipėdoje niekaip neatsiranda viešo naudojimo slipo, kuriuo galėtų naudotis visi Lietuvos gyventojai", - aiškino V. Lisauskas.
V. Lisauskas mano, kad dėl viešo naudojimo slipo iniciatyvos K. Gelumbauskas nuo vasario jam riboja galimybes naudotis valtininkų slipu. Ponas Vigilijus kvietėsi net policiją, kad konstatuotų negalėjimo patekti prie slipo faktą. Ji atsisakė važiuoti, nes esą nėra konflikto. K. Gelumbauskas tokį savo poelgį teisina tuo, kad V. Lisauskas nesilaiko naudojimosi slipu taisyklių.
V. Lisauskas turi vieną valtį kartu su Audriumi Ramašausku iš Karklės, kuris tvirtina esąs bendrijos narys, o K. Gelumbauskas tai neigia. V. Lisausko manymu, jis tai daro todėl, kad bendrija negali vykdyti komercinės veiklos ir negali pardavinėti paslaugų, nes tada ta prieplauka turėtų būti įregistruota kaip komercinė. Bet jeigu A. Ramašauskas nėra bendrijos narys, vadinasi, jis yra žmogus, mokantis už naudojimosi slipu paslaugas, o tai jau yra komercija?
Minėtoji valtininkų prieplauka 2006 m. buvo įregistruota kaip nekomercinė prieplauka, pažymą jai išdavė tuometinė Valstybinė vidaus vandenų inspekcija. Tačiau be galiojančio techninės apžiūros akto jos eksploatacija yra draudžiama. V. Lisauskas susisiekė su Lietuvos transporto saugos administracija norėdamas įsitikinti, ar yra galiojantis techninės apžiūros aktas. Tačiau institucija nerado nei tos pažymos, nei paskutinio techninio apžiūros akto.
Žmonės grūdasi
Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos "Smiltelė" valdybos pirmininkas Kęstutis Gelumbauskas sako, kad bendrija norėjo statyti antrą slipą, kadangi turimo akivaizdžiai nepakanka, bet Savivaldybė tam nepritarė, kai buvo rengiamas teritorijos detalusis planas. Beje, prie slipo reikia didžiulio ploto mašinoms su priekabomis pastatyti.
K. Gelumbauskas tvirtina, kad slipas buvo įrengtas bendrijos lėšomis, nes jos buvo prašoma tai padaryti. Visiems Smeltės kvartalo gyventojams buvo leidžiama naudotis tuo slipu. Tačiau šiuo metu priimta jau 160 naudotojų, o daugiau plėstis nėra kur. "Prasidėjus starkių žvejybai žmonės tiesiog grūdasi, vos ne iki muštynių prieinama. Buvome sutarę, kad daugų daugiausiai galime aptarnauti 120 žmonių, idant nebūtų konfliktinių situacijų. Pasak pono Kęstučio, jeigu būtų priimam dar daugiau žmonių, tai kur reikėtų statyti jų mašinas su priekabomis, negi gatvėje.
K. Gelumbausko teigimu, metinis mokestis imamas todėl, kad būtų galima susimokėti už elektrą, vaizdo kameras ir apsaugą. Pasak jo, bendrijos nario mokestį moka tik bendrijos narys. Juo gali būti žmogus, kuris turi garažiuką ir vietą prie krantinės prieplaukoje. Ponas Kęstutis sako, kad net bendrijos nariams nebeleidžiama naudotis slipu.
"Mes ne pelno siekianti organizacija, negalime daryti paslaugos, įvesti vienkartinius ar mėnesinius mokesčius. Tada reikėtų priimti į darbą žmonių, kurie atidarytų vartus, imtų vienkartinį mokestį ir t. t. Taip elgiamasi Klaipėdos pilies uostelyje. Aš rekomenduoju tiems, kurie netelpa, eiti ten", - sakė K. Gelumbauskas.
Dar valetelę galima nusileisti Danės upėje prie vadinamosios "fanierkės". Tačiau tas slipas yra status ir nepatogus.
Laivyba Lietuvoje - podukra
Pasak K. Gelumbausko, valtininkų akvatorija, kai kurių miesto valdžios atstovų "pastangomis" palikta be priežiūros yra tiek išsekusi, kad net 30 cm grimzlę turintys laivai nebepraplaukia, kai vanduo nusėda.
Jo teigimu, Smeltalės upelyje yra trys lietaus nuotėkų kolektoriai neturintys nusėdintuvų. Todėl pietinėje miesto dalyje visas smėlis, patenkantis ant gatvių, per lietaus nuotekas atsiduria upelyje. Kolektoriai neinventorizuoti, dabar niekas nenori prisipažinti, kam jie priklauso. Beje, Europos Sąjungos direktyva numatė, kad iki 2012 metų visos lietaus nuotėkos privalo turėti nusėdintuvus, t. y. gaudytuvus, o Klaipėdoje tai nepadaryta iki šiol. Pasak pono Kęstučio, kai buvo tvarkomas Jūrininkų prospektas, pavasarį Smeltalės vanduo buvo tiesiog rudas nuo smėlio ir molio nešmenų. Štai ir pasekmės - nebeišlplaukiama su laiveliais. K. Gelumdauskas svarsto, kad galbūt valtininkai yra specialiai blokuojami, kad būtų išvaryti iš savo vietos.[CITATA]
"Klaipėdai būtina valčių prieplauką. Tokios vietos mieste tragiškai trūksta. Mes norėtume žmonėms padėti, bet esame jau nepajėgūs. Užsitraukėme ant savo galvos tą nemalonę, nes pietinėje dalyje iš viso nebuvo jokio įrenginio, tik buvusioje Bandomojoje laivų remonto įmonėje, o ji už nusileidimą lupo velniškus pinigus. Viską suderinome su Aplinkos ministerija, už savo lėšas pasistatėme tą slipą. Pas mus atvažiuoja ne tik Klaipėdos gyventojai, bet ir iš Kretingos, Gargždų, Plungės, Telšių, Skuodo ir kt. Jeigu miestas būtų suinteresuotas, kad žmogus galėtų naudotis akvatorija, mariomis, Danės upe, seniai tas klausimas būtų buvęs išspręstas. Tam juk nereikia milijoninių lėšų", - sakė ponas Kęstutis ir pridūrė, kad iki šiol niekas apie bendro slipo įrengimą negalvojo todėl, kad laivyba Lietuvoje tik podukra, kuriai vadovauti gali net veterinarai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą