Jūriniai reliktai - miško pirklio palėpėje

Paveldas

Nuolatinės jūrinių reliktų parodos ekspozicija šiomis dienomis turėtų pasipildyti 4 dovanotais inkarais. Ji veikia miško pirklio, turėjusio 4 laivų laivyną, Hermano Gerlacho namo palėpėje, priklausančioje I. Simonaitytės bibliotekai. Šiandien pirmą kartą palėpėje senieji jūrų vilkai susitinka su būsimaisiais jūrininkais.

2007-ųjų pradžioje Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje buvo įsteigta Salio Šemerio marinistinė skaitykla. Joje buvo kaupiamas visas rašytinis marinistinis, kitaip sakant, ne fizinis ir ne materialusis paveldas. Pasak bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio, tačiau joje skaitytojų gausu nebuvo, o ir patys jūrininkai bibliotekai dovanojo daugiau reliktų nei rašytinės literatūros. Todėl ir buvo nuspręsta atskirti rašytinį ir nerašytinį paveldus. Salio Šemerio marinistinis knygų fondas liko kaip atskiras vienetas, o marinistiniai reliktai pradėti eksponuoti nuolatinėje parodoje, įsikūrusioje Herkaus Manto g. 25, pirkliui Hermanui Gerlachui priklausiusio 1874 m. pastatyto namo palėpėje.

Be pompastiško atidarymo

Oficialaus pompastiško parodos atidarymo nebuvo. Ekspozicija pradėta naudoti pernai metų antroje pusėje. Pirmas marinistinis renginys palėpėje vyks tik šiandien - su jaunaisiais kursantais susitiks tolimojo plaukiojimo kapitonai. Tačiau ekspozicijos salėje jau nuo pernai vasaros vyksta įvairūs renginiai. Ji didelė, erdvi, tad marinistinė ekspozicija nė kiek netrukdo. Ji, galima sakyti, tik pradėta rinkti ir bus nuolatos pildoma. J. Šikšnelis sako, kad dar iki galo neapsispręsta, kaip reiktų vadinti naująją ekspoziciją.

Kapitonas Ž. Naujokas: "Jeigu žinai daikto istoriją, jis pasidaro kaip gyvas."

Palėpėje nėra nuolat dirbančio žmogaus, nes jam būtų per šalta. Mat statybininkai neapskaičiavo šildymo galimybių. Todėl norint aplankyti ekspoziciją reikia susitarti, kad būtų atrakintos patalpos. Pasak tolimojo plaukiojimo kapitono Žydrūno Naujoko, ekspozicijos šeimininkė Justina Viliūnienė niekada neatsisako priimti lankytojų ir įdomiai papasakoja apie eksponatus. Ateityje ketinama nustatyti lankymo valandas.

Gyvieji eksponatai

Parodoje ketinama reguliariai organizuoti susitikimus su senais jūrų vilkais. Jūrų kapitonų klube susirinkę kapitonai pasikalba tarp savęs, bet jaučiasi visuomenės primiršti. "Mano manymu, patys tie kapitonai yra įdomūs visuomenei. Aš jau nekalbu apie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ar Klaipėdos laivininkų mokyklos auklėtinius. Jiems tie senieji kapitonai, plaukioję visai kitokiais laivais, turėję kitokią techniką, kitaip žvejoję - ne tik egzotika, bet ir patirties perdavėjai. Todėl galvojame įkurti nuolat veikiantį lektoriumą", - sakė bibliotekos direktorius. O kapitonas Ž. Naujokas mėgsta kartoti: "Be praeities neturime ateities."

"Sakote, Ž. Naujokas žavisi mumis? O aš ne mažiau žaviuosi juo. Jis toks užsidegęs ir taip atsidavęs šiam darbui. Be jo mes praktiškai nieko nebūtume padarę. Iš tikrųjų jis yra didžiausias tos parodos iniciatorius", - sakė bibliotekos direktorius.

Jie dar alsuoja jūros dvasia.

Reliktai

J. Šikšnelio teigimu, ekspozicijos pagrindą sudaro kapitono Ž. Naujoko dovanoti reliktai bei dar kelių kapitonų atnešti daiktai. Jau užpildyti visi 10 mobilių stendų, eksponatai nebetelpa.

Čia galima pamatyti jūrinius prietaisus, šiuolaikiniuose laivuose nebenaudojamus, pavyzdžiui, sekstantus, sužinoti, kaip nustatomas laivo kursas pagal žvaigždes. Turimi ir keli laivų žurnalai, suvenyrai, įsigyti egzotiškuose kraštuose, jūrininkų rankų darbo dirbiniai, yra kelios egzotiškos kaukės, skulptūros, parvežtos iš Afrikos. Čia puikuojasi ir kapitono Ž. Naujoko žiūronai, su kuriais jis nesiskyrė niekada, plaukiodamas laivais. Ekspozicija papuošta jau leidyklų išleistais jūrlapiais. Tai savotiškas dekoras.

Artimiausiomis dienomis ji bus papildyta 4 inkarais, kuriuos dovanojo minėto kapitono brolis, irgi tolimojo plaukiojimo kapitonas Vygantas Naujokas. Tarp jų ir ledų sutraiškyto burlaivio, nuskendusio prie Niūfaundlendo seklumos, visai netoli tos vietos, kur katastrofą patyrė "Titanikas", inkaras. Jį V. Naujoko laivo jūreiviai ištraukė kartu su tralu. Pasak J. Šikšnelio, jis labai senas, dabar daroma medinė atrama jam laikyti. Beje, V. Naujokas dovanojo ekspozicijai ir kriauklių.

Tolimojo plaukiojimo kapitono Ž. Naujoko žiūronai, pro kuriuos dairytasi po jūras ir vandenynus.

Arčiau tų, kuriems reikia

Paklaustas, kodėl atidarė jūrinių reliktų parodą, ir dar tokioje, pasak jūrininkų, garbingoje vietoje, J. Šikšnelis atsakė: "O kas tai padarys, jei ne mes? Mūsų biblioteka yra stambiausio jūrmiesčio biblioteka. Pirminis sumanymas buvo orientuotis į rašytinį paveldą. Įsivaizdavau, kad gausime kokius nors archyvus, jūrininkų dienoraščius. Tačiau tokios medžiagos niekas nenešė, o dovanoti reliktai tikrai nusipelno būti rodomi visuomenei. Jūrinių reliktų nuolatinė paroda ne atsitiktinai įsikūrė pastate, kuriame yra ir Vaikų literatūros skyrius. Tuos reliktus mes labiau priartinsime prie jų. Kas jau kas, o jūrmiesčio vaikai turėtų ne tik nuo kranto žiūrėti į jūrą, bet ir prisiglausti prie jūrinės profesijos."

Pasak Ž. Naujoko, jūrininkai Lietuvos jūrų muziejui eksponatų atžvilgiu atidavė 100 kartų didesnę duoklę. Jis labai džiaugiasi, kad nuolat veikianti jūrinio paveldo paroda atidaryta viename gražiausių Klaipėdos miesto pastatų, esančiame pačiame centre. Mat norint patekti į muziejų, reikia specialiai ruoštis, keltis keltu, sugaišti daugiau laiko - valandos neužteks. O netoli I. Simonaitytės bibliotekos yra ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, ir Klaipėdos universitetas, ir LCC, ir net 8 mokyklos, ir šia gatve praeina daug žmonių. Čia daug daugiau šansų, kad jūrinių reliktų paroda bus gausiau lankoma. "Man asmeniškai tas parodos atidarymas pernai vasaros pabaigoje buvo tikras stebuklas. Visa tai padaryta bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio dėka. Juk ne jūrų vilkas, o ėmė tyliai, ramiai ir padarė. Netgi speciali spinta padaryta, kad būtų panaši į šturmanų stalą", - džiaugėsi Ž. Naujokas.

LAIVO laikrodis.

Nebuvo kur dėti

Ž. Naujokas, daugelį metų plaukiodamas jūromis ir vandenynais, daugybę surinktų reliktų laikė savo kambaryje. Jam tai - jūrų muziejus, o žmonai - sąvartynas. Paskui buvo priverstas viską išsinešti į garažą. Čia reliktus ištiko nelaimė - žiurkės į miltus sumalė daugelį knygų. Kad dar kažkas liko garaže, pasak Ž. Naujoko, yra Dievo dovana.

O ir kiti kapitonai, laivų mechanikai, jūreiviai vargsta prikaupę relikvijų, kurių išmesti nenori.

"Nebuvo vietos, kur laikyti. Tos relikvijos buvo metamos atgal į jūrą. Tačiau kai kurie kapitonai vežė viską iš viso pasaulio. Aš tiesiog susirgau. Norėjau parvežti, parodyti, kad liktų ateities kartoms. Žemės luitų iš įvairių pasaulio šalių vežimas namo tapo liga. Tempiau ir iš Urugvajaus, ir iš Montevideo kalno, ir akmenis iš Norvegijos. Žmona ėmė priekaištauti, kad viso pasaulio žemės mūsų bute netilps."

Konsultantas

Save Ž. Naujokas vadina ne pelno siekiančiu apsišaukėliu jūrų konsultantu. Jis sako talkinąs bibliotekai todėl, kad daiktai parodoje neprarastų jūrinės formos ir dvasios. Juk jūroje daiktai irgi susiranda savo vietą, o jos neradusieji lieka už borto. Savo vietoje bet koks daiktas, Ž. Naujoko manymu, kelis kartus geriau atrodo. Pasak jo, kiekvienas daiktas turi būti paaiškintas, kitaip jis liks nesuprastas. Pavyzdžiui, parodoje eksponuojamas kapitonui per gimtadienį dovanotas jūrininkų pačių padarytas bokalas. Pasak Ž. Naujoko, ir ačiū Dievui, kad gimtadienis buvo Atlanto vidury, kad artimiausiu metu laivas neplanavo užsukti į jokį uostą - užtat ir atsiskleidė jūrininkų fantazija. Jie padarė statinės formos bokalą: mechanikai nupjovė butelį, jis buvo apklijuotas medinėmis juostelėmis, rankena - iš medžio išdrožta Neptūno skulptūra.

Kapitono manymu, toji paroda yra tarsi muziejaus filialas. Pasak J. Šikšnelio, biblioteka jau seniai su Jūrų muziejumi labai gražiai bendradarbiauja. Ir dabar parodoje yra burlaivio modelis, priklausantis muziejui. Per Jūros šventę bibliotekoje yra rengiama muziejaus eksponatų paroda.

Dalia BIKAUSKAITĖ