Lenkiškas „Karo dievas“: kaip 25 metus kurtas „Krab“ tapo rytinio NATO flango pasididžiavimu

Taip prasidėjo ketvirtį amžiaus trukusi epopėja kuriant vieną moderniausių šių laikų artilerijos sistemų – savaeigę haubicą „Krab“.

Vokiškas „ne“ ir „Artilerijos Frankenšteino“ gimimas

Pradinė lenkų strategija buvo paprasta: nusipirkti licenciją vienai geriausių pasaulyje vokiškų haubicų „PzH 2000“. Tačiau Berlynas, nenorėdamas dalytis jautriomis technologijomis su buvusia sovietinio bloko nare, pasakė griežtą „ne“. 

Lenkams neliko nieko kito, kaip tik kurti savo sistemą.

Ekspertai projektą praminė „Artilerijos Frankenšteinu“. Lenkai nusprendė sujungti geriausia, ką pavyko rasti pasaulyje:

Bokštelis: Britiška „AS-90 Braveheart“ sistema.

Vamzdis: Prancūziškas (vėliau pradėtas gaminti Lenkijoje).

Važiuoklė: Pradžioje bandyta kurti savą, bet po dešimtmečio nesėkmių pasirinkta pietų korėjietiška „K9 Thunder“ platforma.

Širdis: Vokiškas MTU variklis.

Nuo mikroįtrūkimų iki Pietų Korėjos pagalbos

Kelias į sėkmę buvo nusėtas nesėkmėmis. Pirmasis lenkiškas važiuoklės prototipas, sukurtas modifikuojant sovietinį vilkiką, neatlaikė galingų 155 mm kalibro šūvių vibracijos. Bandymų metu šarvuose pasirodė mikroįtrūkimai – tai buvo mirties nuosprendis kovinei mašinai.

2014 metais Varšuva priėmė skausmingą, bet būtiną sprendimą: pripažinti nesėkmę ir kreiptis į Pietų Korėją dėl jų „K9 Thunder“ važiuoklės licencijos. 

Šis žingsnis išgelbėjo projektą. 

Lenkų inžinieriai ne tik nukopijavo korėjiečių platformą, bet ir ją patobulino, įdiegdami hidropneumatinę pakabą ir papildomą jėgainę, leidžiančią ekipažui naudotis elektronika net išjungus pagrindinį variklį.

Lenkiškas vamzdis ir „Topaz“ smegenys

Viena didžiausių Lenkijos pergalių – nuosava vamzdžių gamyba. „Huta Stalowa Wola“ gamykla buvo visiškai modernizuota, ir nuo 2019 metų „Krab“ haubicos ginkluojamos grynai lenkiškais 52 kalibrų ilgio vamzdžiais.

Toks vamzdis leidžia pasiekti taikinius už 30 km paprastais sviediniais, o naudojant specialią amuniciją su dujų generatoriumi – ir už 40 km.

Tačiau tikroji „Krab“ galia slypi jo „smegenyse“ – lenkiškoje ugnies valdymo sistemoje „Topaz“. 

Šis skaitmeninis kompleksas akimirksniu apskaičiuoja trajektoriją įvertindamas vėją, temperatūrą ir vamzdžio nusidėvėjimą. „Krab“ gali sustoti, iššauti ir vėl pradėti važiuoti per mažiau nei minutę, todėl jį beveik neįmanoma susekti priešo artilerijai.

© YouTube ekrano nuotr.

Strateginis kumštis prie Suvalkų koridoriaus

Šiandien „Krab“ nėra tik technika – tai strateginis įrankis. Pirmieji vienetai buvo dislokuoti 11-ajame Mozūrų artilerijos pulke, vos už keliasdešimties kilometrų nuo sienos su Kaliningrado sritimi, saugant kritiškai svarbų Suvalkų koridorių.

Lenkija nesustoja: pasirašytos sutartys dėl papildomų 152 haubicų gamybos, o projektas kainuoja milijardus zlotų. 

Nors vieno „Krab“ kaina siekia apie 11,5 mln. dolerių, Varšuva supranta, kad suderinamumas su NATO standartais ir galimybė naudoti modernią amuniciją (pavyzdžiui, išmaniuosius JAV „Excalibur“ sviedinius) yra neįkainojama investicija į saugumą.

25 metai sunkaus darbo, nesėkmių ir tarptautinio bendradarbiavimo pavertė Lenkiją viena stipriausių artilerijos valstybių Europoje. Lenkiškas „Karo dievas“ pagaliau pasiruošęs saugoti rytines Aljanso sienas.

Šaltinis: Parengta pagal „Istorija Techniki“ vaizdo įrašą: „Vokietija atsakė Lenkijai, o lenkai 25 metus rinko savo Karo dievą!“.