Turtuolių veidmainystė ant raudonojo kilimo: kai blizgučiai bando užgožti sveiką protą

 Arūnas Abromaitis savo apžvalgoje rėžia tiesiai: milijonieriai, apsikarsstę deimantais, bando apsimesti liaudies gynėjais, tačiau jų nešamos žinutės prasilenkia su realybe.

Blizgučių ir užpakalių kraipymo mugė

Nors apdovanojimų ceremonija tradiciškai dvelkė prabanga, maivymusi ir tuštybe, šiemet pagrindiniu akcentu tapo ne muzika, o politinė potekstė. Stebėtina, kaip blizgučiais apsikarsčiusios žvaigždutės staiga tapo „ekspertėmis“ vienu konkrečiu klausimu – imigracijos.

Viso renginio metu žiūrovams buvo brukama idėja, kad nelegali imigracija yra absoliutus gėris, o bet kokios pastangos ją riboti – didžiausias blogis. 

Šis kairuoliškas „trendas“ tapo šių metų mada, užgožiančia kitas, kur kas skaudesnes problemas.

Milijonieriai kovoja už „liaudį“?

Paradoksas bado akis: kairuoliškas vertybes deklaruoja žmonės, kurių vienas papuošalas kainuoja daugiau, nei sąžiningai dirbantis amerikietis ar lietuvis uždirba per ištisus metus. Tai – ne šiaip tuštybė, tai – ciniška veidmainystė.

Popžvaigždėms, tokioms kaip SZA, situacija atrodo „distopiška“, kai švęsti tenka tuo metu, kai pasaulyje vyksta smurtas. 

Tačiau įdomu tai, kad šiems turtuoliams rūpi tik labai specifinės grupės. Jų kalbose nesigirdėjo raginimų kovoti su narkotikų epidemija, skurdu ar realiais ekonominiais sunkumais, su kuriais susiduria vidutinė klasė. Visas dėmesys – tik nelegaliam sienų kirtimui.

Šiuolaikiniai „stribai“ ant scenos

A. Abromaitis šiuos žvaigždžių pasirodymus lygina su istoriniais „liaudies gynėjais“, kurie Lietuvoje geriau žinomi stribų vardu. Tai buvo nenaudėliai, kurie dangstydamiesi kairuoliškais šūkiais ar paprasčiausiu gobšumu vykdė juodus darbus.

„Grammy“ publika demonstruoja panašų mechanizmą – manipuliuodami emocijomis, jie formuoja jaunimo nuomonę.

Didžiausia baimė, pasak autoriaus, yra aklas sekimas šiomis madomis. Tikėtina, kad ir Lietuvos scenos „žvaigždutės“, lyg papūgos, netrukus ims kartoti tas pačias frazes, parinktas anapus Atlanto. 

Nesvarbu, ar tai bus imigracija, ar savotiškai suprantamas „laisvas žodis“ – vietiniai „liaudies gynėjai“ pasistengs, kad mūsų jaunimas įtikėtų šiomis iškreiptomis tiesomis.

Kol turtuoliai ant scenos kraipo užpakalius ir moko mus moralės, kyla klausimas: ar mes vis dar pajėgūs atskirti tikrą pilietiškumą nuo gerai apmokamo spektaklio?

Šaltinis: Straipsnis, parengtas remiantis Arūno Abromaičio nuomone