Jūrininkų centrui reikalinga valstybės parama

Socialiniai reikalai

Klaipėdoje prieš gerą pusmetį atidarytas Jūrininkų centras, pastatytas Tarptautinio jūrininkų fondo lėšomis. Pasak Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, visame pasaulyje tokioms įstaigoms išlaikyti valstybės skiria finansinę paramą, o Lietuvos vyriausybė neduoda nė lito.

Jūrininkų centro tikslas - vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos nuostatomis sudaryti įvairių šalių jūrininkams geras poilsio sąlygas krante, teikti būtinas paslaugas.

Klaipėdoje dar yra ir Jūrininkų klubas, kurį finansuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, vadovaudamasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu. Klubo uždavinys - organizuoti jūrininkų socialinį ir buitinį aptarnavimą.

Taigi kol kas panašias paslaugas jūrininkams teikia tiek centras, tiek klubas, ir jos yra dubliuojamos. Tačiau netolimoje ateityje Uosto direkcija ketina uždaryti klubą ir ten įkurti uosto kapitono valdybą.

Daugėja lankytojų

Į Klaipėdos jūrų uostą per metus atplaukia apie 7000 laivų. Uždarius minėtą klubą, visa paslaugų spektro našta teks Jūrininkų centrui. Jame kasdien daugėja lankytojų. Žmonių srautas svyruoja nuo kelių iki rekordinio - 60 jūreivių - skaičiaus per dieną.

Anot Jūrininkų centro vadovo Remigijaus Sako, šios įstaigos lankytojai gauna pagrindines ir labiausiai pageidaujamas paslaugas - pigius telefono pokalbius ir internetą bendrauti su artimaisiais. Kai kurie telefonu kalba iki 4 valandų. Jūrininkai čia gali naudotis sveikatingumo centro paslaugomis. Beje, statant Jūrininkų centro pastatą buvo planuota įrengti normalią sporto salę, tačiau dėl lėšų stygiaus tai nebuvo padaryta.

Centre renkasi ir Jūrininkų žmonų sąjungos, jūrinio komplekso įmonių atstovai. Pastarieji organizuoja konferencijas nuomojamoje konferencijų salėje. Tačiau centras nepajėgus užsidirbti tiek lėšų, kad pats galėtų išsilaikyti.

Per metus Jūrininkų centrui išlaikyti reikia maždaug 300 tūkst. - 350 tūkst. litų. Šiuo metu 80 procentų jų skiria Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS). Kadangi Jūrininkų centras nėra verslo struktūra, jam padeda ar bent žada pagelbėti beveik visos jūrinio komplekso įmonės.

Ieškoma finansavimo šaltinio

LJS pirmininkas P. Bekėža mano, jog vertėtų svarstyti savanoriškų rinkliavų klausimą. Tokia praktika taikoma Rumunijoje. Šioje šalyje į uostą atplaukęs laivas tokiai įstaigai, kaip jūrininkų centras, moka 50 dolerių. Galbūt ir į Klaipėdos uostą atplaukiantys laivai sutiktų mokėti panašią sumą.

Turint omenyje tai, kad į Klaipėdą atplaukia apie 7000 laivų, Jūrininkų centras surinktų nemažą sumą ir galėtų išsilaikyti.

Pasak P. Bekėžos, šiuo metu Lietuvos vyriausybė tik geru žodžiu palaiko LJS iniciatyvas. Yra manančiųjų, jog norint palengvinti Jūrininkų centro veiklą, būtų galima jam skirti tuos pinigus, kurių nebereikės Uosto direkcijai Jūrininkų klubui išlaikyti.

Uosto direkcijos ryšių su visuomene specialistės Jolantos Tarasevičienės teigimu, kadangi Jūrininkų klubas yra pavaldus Uosto direkcijai, ji gali remti klubą nepažeisdama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo. Kito, jai nepavaldaus, subjekto direkcija negali remti.

Pasak J. Tarasevičienės, lygiai taip pat minėtas įstatymas nenumato jokių rinkliavų, kurios būtų skiriamos kokiai nors įstaigai remti. Norint tai padaryti, reikėtų daryti įstatymo pataisas.

Taigi atrodo, jog Jūrininkų centro finansavimo klausimas bus sprendžiamas gana ilgai ir nežinia, ar bus priimtas palankus sprendimas.

Įsigis autobusiuką

Jūrininkų centro darbuotojai kiek gali stengiasi gerinti Lietuvos ir užsienio laivų jūrininkams teikiamas paslaugas. Tarptautinis jūrininkų fondas LJS prašymu skyrė centrui pinigų įsigyti autobusiuką. Juo jūreiviai bus atvežami į centrą ir sugrąžinami į laivus, nes Klaipėdos uostas gana ilgas.

Žinia, centras atviras kiekvieną dieną iki 23 valandos vakaro, tad jūreiviams dažnai kyla nepatogumų dėl nebekursuojančio visuomeninio transporto.

Imantas PALIAKAS