Netgi sunku apibūdinti, kiek ištobulėjo jūrininkų rengimas Lietuvoje per tiek metų. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje jau pradėtas rengti muziejus, kurį ketinama atidaryti šių metų vasarą, dalis ekspozicijos jau veikia ir dabar. Ne taip seniai ši mokymo įstaiga, įkurta 1948 m., neturėjo lietuviškų vadovėlių. Dabar jų išleistas jau ne vienas. Beje, po mėnesio žadama pristatyti dar dvi dvi mokomąsias knygas, viena jų skirta mechanikams, kita - laivavedžiams. O naujas treniruoklis jūrininkams yra vienas moderniausių Europoje.
Vietoj senojo treniruoklio per dvejus metus Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje įrengtas praktiškai naujas daugiafunkcinis laivo valdymo treniruoklis NT PRO 5000, kurį sudaro 5 treniruokliai, iš kurių 3 - naujai įrengti. Apie oficialų treniruoklio atidarymą "Vakarų eksprese" jau rašyta.
NT PRO 5000 - tai integruotas laivo valdymo treniruoklis su vizualizacija, daugiafunkcinis navigacinis, radiolokacinis, elektroninės kartografijos, laivo valdymo ir radijo ryšio treniruoklis, skirtas studentų bei profesionalių jūrininkų mokymui. Jame atkuriamos ir analizuojamos pačios sudėtingiausios navigacinės situacijos.
Treniruoklį sudaro atskiri treniruokliai, galintys veikti tiek bendroje sistemoje, tiek atskirai:1) naujai įrengtas daugiafunkcinis laivo valdymo tiltelis su 180 laipsnių horizonto vizualizacija; 2)naujai įrengtas keturių tiltelių navigacinis treniruoklis, kiekviename tiltelyje yra 45 laipsnių horizonto vizualizacija;3)naujai įrengtas 12 darbo vietų GMDSS (radijo ryšio) treniruoklis, sujungtas su tilteliais; 4)integruotas laivo valdymo tiltelis su 135 laipsnių horizonto vizualizacija; 5)12 darbo vietų navigacinė kompiuterinė klasė.
Beje, prieš patenkant į naują treniruoklį, galima pamatyti ir senienų - 1960 metų primityvų treniruoklį - šturmano stalą, ir 1998 metų radiolokacinį treniruoklį.
Iš pagrindų modernizuotas treniruoklis leidžia modeliuoti įvairiausias situacijas, pavyzdžiui, plaukiojimą įvairių tipų laivais įvairiuose pasaulio plaukiojimo rajonuose, modeliuojant skirtingo sudėtingumo realias laivo valdymo ir navigacijos sąlygas dieną, naktį, esant geram ir blogam matomumui, jau nekalbant apie puikią Klaipėdos uosto ir visos Lietuvos jūros pakrantės vizualizaciją; hidrodinaminę laivo sąveiką su akvatorijos dugnu, vietinės srovės įtaką laivo manevrui, laivų švartavimo operacijas ir t. t. Netgi toks jūrų vilkas kaip Karinių jūrų pajėgų vadas Kęstutis Macijauskas, matęs daugybę treniruoklių, mano, kad Jūreivystės mokyklos treniruoklis tikrai geras.
Vienu metu treniruoklių komplekse pagal skirtingas programas gali būti mokomi 44 žmonės, vadovaujami 6 instruktorių. Programų rengimui ir treniruoklio įrengimui vadovavo ir labai daug pastangų įdėjo mokyklos dėstytojas docentas Ričardas Zažeckis.
Treniruoklis reikalingas dėstant studentams navigaciją ir lociją, laivo valdymą, GMDSS, radiolokaciją, elektroninius jūrlapius ir kitus dalykus.
Treniruoklyje gali mokytis ir profesionalūs jūrininkai - kapitonai, kapitonų padėjėjai, locmanai, laivų eismo tarnybos operatoriai pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) modelinius kursus, pavyzdžiui, GMDSS, vadovavimo navigacinio tiltelio komandai ir t. t.
Treniruoklio įrengimo finansavimo šaltiniai įgyvendinant kelias programas: Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos specialioji švietimo plėtros programa - 1,3 mln. Lt, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. veiksmų programa (projektas "Žvejybinių laivų, kurių BT mažesnis nei 500, plaukiojančių Baltijos jūroje, mokymai kapitono diplomui gauti") - per 322 tūkst. Lt, Ekonomikos augimo veiksmų programa (projektas "Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros stiprinimas (JŪRA)" - per 809 tūkst. Lt., 2007-2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa (projektas "Latvijos ir Lietuvos jūrinio sektoriaus konkurencingumo didinimas tobulinant jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą" (LTLVMARINE) - per 822 tūkst. Lt. Iš viso treniruoklio įrengimas kainavo 3,2 mln. Lt.
MUZIEJUS. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje vasarą ketinama atidaryti muziejų, dalį ekspozicijos jau galima apžiūrėti ir dabar.
Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą