Jūrų vilkai susirūpino lietuvių kalbos išsaugojimu

Jūrų vilkai susirūpino lietuvių kalbos išsaugojimu

Dėl lietuviškų jūrinių dainų sukelta audra stiklinėje atskleidė ir vieną gerą dalyką - seniesiems jūrų vilkams labai skauda širdį dėl lietuvių kalbos.

Vakar Jūrininkų ligoninėje įvyko asociacijos "Jūros veteranai" organizuota diskusija apie lietuviškas jūrines dainas - ar mes jų neturime, ar neturime lietuviškų jūrinių tradicijų? Tą audrą stiklinėje sukėlė spaudoje pasirodęs esą Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės pasakymas, kad Lietuva neturinti tradicinių lietuviškų jūrinių dainų, o jūros veteranai, nusiuntę piktą laišką Lietuvos prezidentei, esą suteršę savo lizdą.

Džiaugsmą aptemdė svetima kalba

Diskusijos dalyviams minėtos asociacijos prezidentas Vytautas Petrulis perskaitė tą esą piktą laišką, kad būtų įsitikinta, jog jis nėra piktas. Jame sakoma, kad veteranams liūdesį sukėlė tai, kad šiemet prezidentūroje, kai buvo pristatoma jūrinė paroda, nuskambėjo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų choro daina angliškai ir džiaugsmą aptemdė svetima kalba. Jūrininkai ne prieš anglų kalbą, bet prezidentūroje, Lietuvos širdyje, to neturėtų būti. Beje, Jūrų veteranai gavo mandagų atsakymą iš prezidentūros, kad ji pritarianti lietuvių kalbos svarbai.

Ko gero, tuo viskas būtų ir pasibaigę, bet bangas sukėlė minėtas pasisakymas spaudoje, kurį ne visi vienodai suprato. Paprasčiau pasakius, taip atsitiko todėl, kad nesusikalbėta - vieni apie batus, kiti apie ratus, ir kilo audra.

Šantės dainų neturi

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, kuris sudėliojo visus taškus ant "i". Beje, jis yra ir Klaipėdos miesto tarybos Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas, kurios posėdyje dalyvavo O. Žalienė. Anot jo, žurnalistai mėgsta sutirštint spalvas. Koordinacinėje taryboje buvo kalbama apie tai, kad "Jūros veteranai" galėjo pirmiausia pasitarti Klaipėdoje, padiskutuoti su visų jūrinių organizacijų atstovais ir tik po to, esant reikalui, kreiptis ir prezidentūrą.

Pasak jo, šiuo atveju jokiu būdu negalima kaltinti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos choro, kuris padainavo vieną iš senųjų jūreiviškų dainų, vadinamųjų šantės dainų. Tai yra Baltijos jūros jūreivių darbo dainos, kokių Lietuva neturi. Šantės dainos yra populiarios visame pasaulyje. Tai vokiškos, olandiškos, angliškos dainos, kurios dar atliekamos ir su tam tikrais judesiais. Pasak veteranų atstovo Viliaus Kauniečio, deja, prezidentūroje nebuvo leista daryti judesių, vaikinai dainavo stovėdami, tai sumenkino pačią dainą.

Požiūriai skiriasi

Suprantama, ne prezidentė užsakė repertuarą - renginį organizavo UAB "Klaipėdos šventės". P. Bekėža negailėjo gerų žodžių "Klaipėdos šventėms" ir ragino palaikyti bendrovės komandą, nes tik jos dėka Jūros šventė šiemet įgavo kur kas daugiau jūrinių akcentų. Be visų kitų dalykų, renginio organizatoriams buvo svarbu ir finansai, o vaikinams iš Jūreivystės mokyklos už dainavimą nereikėjo mokėti. Anot P. Bekėžos, galbūt po šios diskusijos vaikinų choras į savo repertuarą įtrauks ir lietuviškų dainų.

Asociacijos Jūrų kapitonų klubo pirmininko Juozo Liepuoniaus manymu, vaikinų choro daina prezidentūroje buvo ne į temą. Pasak jo, lietuvių kalbos būkle turi susirūpinti ne tik jūrininkai, bet ir visa Lietuvos bendruomenė.

Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Nikos Puteikienės manymu, visų pirma reikia skirti, apie ką mes kalbame - apie liaudiškas jūreiviškas dainas, istorines jūreiviškas ar paprastas jūreiviškas dainas, kitaip sakant, užstalės. Jos manymu, kadangi prezidentūroje vyko istorinė paroda, skirta Jūros šventės 80-mečiui, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vaikinų choras atvertė Baltijos jūros istorijos nematerialiojo paveldo (dainų) puslapį. Anot jos, vargu ar prezidentūroje būtų tikusi kokia nors užstalės daina, nors ir sudainuota lietuvių kalba. "Mes nematerialųjį jūrinį paveldą vertiname istoriniu požiūriu. Nereikėtų painioti lietuviškų ir kuršių jūrinių dainų", - kalbėjo N. Puteikienė.

Lietuviškų jūrinių dainų yra

Be abejo, gražių lietuviškų jūrinių dainų, ir išverstų iš kitų kalbų, ir parašytų pačių lietuvių, yra nemažai. Beje, jas kartais padainuoja ir Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga, diskusijoje priminęs XIX a. ispanų kompozitoriaus dainą "Balandėlė", išverstą į lietuvių kalbą. Jo manymu, Lietuva nebūtų jūrinė valstybė, jeigu nebūtų dainuojamos jūrinės dainos.

J. Liepuonius informavo, kad ruošiamasi išleisti lietuviškų jūrinių dainų diską, kuriame bus per 100 lietuviškų jūrinių dainų, tarp jų ir dainuojamų J. Sąlygos.

Diskusijoje dalyvavusios Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos, Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" Klaipėdos pajūrio bendrijos atstovės pasakojo, kad Jūros šventės organizatoriai tiesiog reikalauja, kad jų ansamblių repertuare per šventę būtų lietuviškų jūrinių dainų. O kadangi "Jūros veteranai" už jas dar ir padėkoja, tai stengiamasi jų dainuoti kuo daugiau. Pagyvenusių žmonių atstovai mano, kad dainuojant angliškai nors vieną posmelį galima sudainuoti lietuviškai.

Peršasi mintis, jeigu ši diskusija Klaipėdoje būtų kilusi prieš važiavimą į prezidentūrą, audros stiklinėje tikrai nebūtų buvę. Beje, kai kurie jūrų vilkai nesutinka, kad ši problema tėra tik audra stiklinėje. Kad ir kaip būtų, tai, kad jūrininkai susirūpino lietuvių kalbos išsaugojimu, turėtų būtų geras pavyzdys ir kitiems Lietuvos piliečiams.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder