Kapitonas išpildė našlės norą

Penktasis triumas

Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems žmonėms šio skyrelio žinučių skaityti nerekomenduojame.

Kad kruizų organizatoriai pasirengę tenkinti bet kokį, net patį keisčiausią kruizinio laivo turisto norą, įrodo šį istorija.

Kartą didžiausiu pasaulyje kruiziniu laivu "Queen Mary II" į kelionę aplink pasaulį išplaukė pagyvenusi sutuoktinių pora. Deja, nespėjęs pasimėgauti visomis laive siūlomomis pramogomis, vyras mirė.

Kapitonas pasikvietė našlę, pareiškęs užuojautą, ramino, kad vyro kūnas į krantą tučtuojau būsiąs pristatytas laivo savininko lėšomis. "Ne, ne. To nereikia. Mes užmokėjome už kelionę dviem, tad abu ir keliausime toliau", - pasakė našlė.

Taip kruizinis laineris plaukiojo su vyriškio lavonu šaldytuve tris mėnesius. Manote, kad taip elgėsi moteris, kuri labai mylėjo savo vyrą? Galbūt. Tačiau po kruizo tik išlipusi į krantą ji tuojau pat susižiedavo su kitu vyriškiu.

Išvyko pas Serdiučką

Buvęs Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas Olegas Mariničius, labai mėgstamas žiniasklaidos atstovų, kartą ėmė ir dingo iš jų horizonto. Teiraujantis, kur jis yra, būdavo atsakoma, jog stažuojasi Amerikoje.

Tačiau visai neseniai paaiškėjo, kad O. Mariničius baigė tarnybą Lietuvos karinėse jūrų pajėgose ir išvyko į Ukrainą. Vieni sako, kad jį paviliojo Verka Serdiučka, vos nelaimėjusi šiemet "Eurovizijos", kiti mano, kad jis Ukrainoje padeda perprasti ukrainiečiams sudėtingus NATO reikalus. Kad ir kaip ten būtų, šio karininko išvykimas iš Lietuvos - didelė Karinių jūrų pajėgų netektis.

Ko bijo A. Mockus?

Po to, kai KLASCO gamybininkai tris mėnesius liedami prakaitą baigė tarptautinio standarto (ECDL) kompiuterinio raštingumo kursą, jiems buvo įteikti kvalifikaciniai pažymėjimai. Visa bėda ta, kad jie galioja visoje Europos Sąjungoje.

Užtat KLASCO personalo direktorius Almiras Mockus sunerimo - ims dabar jo darbuotojai su tais pažymėjimais ir išlakstys po plačiąją Europą. Užtat dabar jis visokiais būdais bando įtikinti žmones, kad jie tuos vertingus pažymėjimus duotų jam, o jis juos laikysiąs seife.

Laukia, kol išmirs pensininkai

Uosto direkcijos darbuotojai, išėję į pensiją ir nespėję gauti atlygio už kadaise dirbtus viršvalandžius, kreipėsi į patį generolą Sigitą Dobilinską prašydami pagalbos.

Vienas laiškutį parašė balandžio 12 d., kitas balandžio 30 d. Jau praėjo ir 30 dienų, t. y. duotas laikotarpis, per kurį turėjo būti atsakyta. Tačiau atsakymo iš valstybinės įmonės vadovo nesulaukia. Galimas daiktas, Uosto direkcija neskuba prasidėti su pensininkais tikėdamasi, kad jie išmirs ir nebeliks jų problemų. Kitokio tylėjimo paaiškinimo jie neranda.

KARDŽUVĖ