Lietuva politinėje įtampoje: finansinės kontrolės griežtinimas, STT tyrimai ir augantis visuomenės nepasitikėjimas

Grynųjų pinigų saulėlydis: skaidrumas ar kontrolė?

Konservatorių (TS-LKD) įregistruotas projektas, siūlantis mažinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 3 000 eurų ir visiškai uždrausti juos verslo sandoriuose, sukėlė audringas diskusijas. 

Projekto iniciatoriai, įskaitant I. Šimonytę ir G. Skaistę, teigia, kad tai – būtinas kirtis šešėliui, mat Lietuva vis dar pirmauja euro zonoje pagal grynųjų naudojimą (59% visų mokėjimų).

Iniciatoriai remiasi Europos šalių patirtimi ir Lietuvos banko duomenimis. Lietuva euro zonoje vis dar pirmauja pagal grynųjų pinigų naudojimą – net 59% visų mokėjimų atliekama grynaisiais.

Palyginimui, tokios šalys kaip Prancūzija ar Italija taiko vos 1000 eurų ribą, nors jų PVM atotrūkis (nesurinkto mokesčio dalis) yra mažesnis nei Lietuvos. Griežtesniu reguliavimu siekiama dar labiau sumažinti PVM atotrūkį, kuris nuo 2019 m. Lietuvoje jau susitraukė nuo 20,9% iki 13,2%.

„Šiuolaikinės technologijos leidžia atlikti pavedimus išmaniaisiais įrenginiais beveik bet kurioje vietoje, todėl senosios išimtys tapo piktnaudžiavimo įrankiu“, – teigia projekto iniciatorius Mindaugas Lingė.

R. Žemaitaičio planas: grynųjų pinigų reabilitacija ir konstitucinė apsauga

Kol valdančioji koalicija rengia projektus, kuriais siekiama priversti verslą ir gyventojus atsisakyti grynųjų, Seimo narys bei partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo sukti priešinga kryptimi. Jo teigimu, grynieji pinigai yra ne „šešėlio įrankis“, o pamatinė asmens laisvė, kurią būtina ginti aukščiausiu teisiniu lygiu.

Teisė į grynuosius – į Konstituciją

Pagrindinis R. Žemaitaičio siūlymas – papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją nuostata, kuri garantuotų gyventojų teisę už prekes ir paslaugas atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Tikslas: Užkirsti kelią bet kokiems ateities bandymams visiškai skaitmenizuoti ekonomiką.

Argumentas: Pasak politiko, be grynųjų pinigų žmogus tampa visiškai priklausomas nuo bankų sistemų ir jų taikomų mokesčių. Konstitucinis įtvirtinimas neleistų Seimui paprasta balsų dauguma mažinti atsiskaitymo ribų iki absurdiškai mažų sumų.

Grynųjų pinigų prieinamumo didinimas (Bankomatų tinklas)

R. Žemaitaitis griežtai kritikuoja situaciją regionuose, kur bankomatai tampa prabanga. Jo pasiūlymai apima:

Privalomas nemokamas išgryninimas: Įpareigoti komercinius bankus užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų išsigryninti tam tikrą sumą (pvz., iki 1000–2000 Eur per mėnesį) visiškai nemokamai, nepriklausomai nuo to, kuriame banke yra sąskaita.

Minimalus bankomatų tankis: Nustatyti griežtus reikalavimus bankams, kad bankomatas būtų pasiekiamas tam tikru spinduliu (pvz., ne toliau kaip 10–15 km) nuo bet kurios gyvenvietės.

Atsiskaitymo ribos: ne mažinti, o naikinti ribojimus fiziniams asmenims

Politikas ne kartą pasisakė už tai, kad dabartinis 5 000 eurų limitas neturėtų būti mažinamas. Priešingai – jis siūlo:

Laisvė asmeniniams sandoriams: Leisti fiziniams asmenims tarpusavyje (pvz., parduodant automobilį ar turtą) atsiskaitinėti grynaisiais be griežtų apribojimų, jei pajamų kilmė yra pagrindžiama.

Priešinimasis „1 000 eurų“ idėjai: R. Žemaitaitis griežtai blokuoja iniciatyvas, kurios siūlo ribą leisti iki 1 000 eurų, vadindamas tai tiesioginiu kaimo gyventojų ir turgaviečių prekeivių žlugdymu.

Gynybinis argumentas: saugumas krizių metu

Vienas iš specifiškiausių R. Žemaitaičio argumentų – nacionalinis saugumas. Jis pabrėžia, kad:

Skaitmeninė valiuta yra pažeidžiama kibernetinių atakų, elektros tiekimo sutrikimų ar karo atveju.

Grynieji pinigai yra vienintelė atsiskaitymo priemonė, veikianti „offline“ režimu, todėl jų ribojimas silpnina šalies atsparumą hibridinėms grėsmėms.

Kirtis bankų pelnams

Žemaitaitis atvirai deklaruoja, kad kova už grynuosius yra kova prieš bankų pelnus. Jo teigimu, kaskart, kai atsiskaitome kortele, bankas nuskaičiuoja komisinį mokestį nuo prekybininko, o tai galiausiai didina prekių kainas vartotojams.

 Grynieji pinigai, politiko nuomone, palaiko natūralią konkurenciją ir neleidžia bankams monopolizuoti mokėjimo rinkos.

STT kratos: smūgis pasitikėjimo pamatams

Kol politikai ginčijasi dėl eurų kupiūrų, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateikė dar didesnę staigmeną.

Kratas pas Saulių Skvernelį ir Kazį Starkevičių apžvalgininkas Skirmantas Malinauskas vertina kaip rimtą signalą. Ypač didelis dėmesys krypsta į Agnę Silickienę, kurios ryšiai su S. Skverneliu ir darbas saugumo srityje gali tapti esmine tyrimo ašimi.

Šis skandalas itin skausmingas S. Skverneliui, kuris savo politinę karjerą statė ant „kovotojo su korupcija“ įvaizdžio. 

Tyla, pasirinkta po kratų, tik dar labiau kursto visuomenės įtarimus.

Lietuva įžengė į etapą, kuriame skaidrumas tampa ne tik siekiamybe, bet ir ginklu. 

Ar griežtesnė finansų kontrolė padės įveikti šešėlį, ar tik dar labiau supriešins visuomenę? Atsakymą greičiausiai pateiks artimiausi STT tyrimų rezultatai ir artėjantys debatai Seime.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų bazė, Remigijaus Žemaitaičio vieši pasisakymai , interviu „Žinių radijui“