Kartu su kapitonu A. Simučiu danų AB "DFDS Seaways" kelte "Regina Seaways" dirba gana nemažai įgulos narių, kurie buvo to lemtingo reiso metu, kai 2010-ųjų spalio 9-osios naktį kelte "LISCO Gloria" kilo gaisras. Po šio įvykio A. Simutis krante išbuvo 5 mėnesius. Šeima buvo linkusi manyti, kad jam jau gana plaukioti - vien tik ant kapitono tiltelio jis jau stovi 18 metų. Ir vis dėlto kapitonas grįžo į darbą, o kodėl, sako ir pats nežinąs.
Pasirinko Klaipėdą
A. Simutis gyveno Rygoje. 1986 metais tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) baigė S. O. Makarovo jūrų akademiją. Kadangi iš 178 žmonių, baigusių šią jūrininkų kalvę, pagal mokymosi rezultatus buvo tryliktas, galėjo rinktis, kur dirbti. Pasiėmė paskyrimą į Lietuvą ir tais pačiais metais pradėjo dirbti tuometinėje bendrovėje "Lietuvos jūrų laivininkystė", plaukiojo ir sausakrūviais laivais, ir miškovežiais. Pirmas laivas - senas miškovežis "Nižnij Tagil".
Beje, A. Simučio tėvas - lietuvis iš Panevėžio, irgi kapitonas. Jis baigė Rygos jūreivystės mokyklą ir visą savo gyvenimą dirbo Latvijos jūrų laivininkystėje, vienu metu buvo Rygos uosto kapitono pavaduotojas, o išėjęs į pensiją atvažiavo gyventi į Klaipėdą.
Kapitono pareigas A. Simutis eina nuo 1996 metų. Jo pėdomis sekti nėra kam, nes jis turi dvi dukras.
"Eteryje buvo panika"
Pasak Vaido Klumbio, AB "DFDS Seaways" rinkodaros ir pardavimų keleiviams vadovo, A. Simutis - kapitonas, išgelbėjęs "LISCO Gloria". Taip, laivas sudegė, bet tai, kad iš 236 žmonių nežuvo nė vienas, netgi rimčiau nenukentėjo, be abejo, didelis šio kapitono, kuris laivą paliko paskutinis, nuopelnas.
A. Simutis patvirtino, kad, kaip ir buvo žadėta, kelto "LISCO Gloria" įgulai, kurią sudarė 32 nariai, po gaisro buvo suteikta psichologinė pagalba. Pats jis dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. "Nuo kranto buvome nutolę gal 10 jūrmylių. Laivas neskendo, jam nebuvo grėsmės, baimę kėlė tai, kad buvo labai daug dūmų. Tarp įgulos narių panikos nebuvo, tarp keleivių taip pat, mes juos raminome. Ir ant tiltelio žmonės stovėjo... Ugnis plėtėsi gana greitai. Gelbėjimo tarnyboms reaguoti labai skubiai buvo gana suku. Eteryje ėjo pranešimai, juose buvo panikos. Laivo gaila - buvo neblogas, pastatytas 2003-iaisiais", - pasakojo A. Simutis.
Atliekant avarijos tyrimą kapitonas buvo apklausiamas ir Vokietijoje, ir Lietuvoje. Jokių kaltinimų nei jam, nei įgulai nepateikė nei vokiečiai, nei lietuviai. Sunkiu momentu kapitonui svarbiausia buvo šeimos ir kompanijos palaikymas.
Kai jūroje audra
Šiemet gegužės 27 d. iš Klaipėdos plaukdama į Kylį (Vokietija) "Regina Seaways" pateko į audrą - bangos daužė laivą iš šono, nes pūtė šiaurys, vėjo greitis - 15-16 m/s. Keleiviams atrodė, jog tai štormas, nes nemažai jų nepasikėlė iš gultų. Tačiau pasak kapitono A. Simučio, štormo nebuvo, tik nemaloni vėjo kryptis, ir viskas. Ir laivą siūbavo nestipriai, būna, mėto kur kas stipriau. Tačiau iškart buvo išleisti vadinamieji kelto sparnai, kiekvienas jų yra maždaug 7-8 kv. m pločio, turintys sumažinanti siūbavimą. Kapitono teigimu, "Reginai Seaways" sparnai ne itin padeda, kituose laivuose jie daro didesnį poveikį.
Pasigirdo rekomendacija neiti į atvirus denius. Kiekvieno keleivio stebėti kameromis laive nėra galimybių, jos įrengtos tik viešose vietose. Tačiau, jeigu pastebima, kad per audrą denyje yra žmonių, siunčiamas jūreivis prašyti jų grįžti.
Be abejo, keleiviai visko prisigalvojo. Baiminosi, kad krovinys šitaip siūbuojant laivą gali pasislinkti. Kapitonui, žinoma, tokie pamąstymai buvo juokingi, bet jis gana kantriai aiškino, kad tai galima išlyginti su balasto pagalba. Be abejo, tai nevyksta automatiškai, reikia įjungti sistemą ir pripilti vandens į tankus. "Reginos Seaways" siurbliai per valandą gali pumpuoti 750 kub. m.
Automobiliai gerai pritvirtinami laive ir yra nuolatos kontroliuojami. Audros metu kroviniui skiriamas dar didesnis dėmesys.
Kuro tankai yra laivagalyje ir turi dvigubas sienas, tad laivas yra gana saugus, ir net avarijos atveju mažai tikėtina kuro išsiliejimo galimybė.
Keleiviams teko pakentėti maždaug tris valandas, kol laivas nuplaukė šiek tiek į šoną, idant būtų galima keisti kursą taip, kad jį mažiau siūbuotų ir žmonės naktį galėtų išsimiegoti. Pakeitus kursą jau buvo plaukiama pavėjui ir bangos nebeturėjo tokios stiprios įtakos, nes smūgiavo į laivagalį. Pasak kapitono, kursas tyčia keičiamas, kad paskui būtų galima plaukti lygiagrečiai su bangavimu ir vėju.
Kada didinamas greitis
Reiso trukmė iš Klaipėdos į Kylį - 21 valanda, turint omenyje, kai laivas atsišvartuoja nuo vienos krantinės ir švartuojasi prie kitos. Jūra paprastai plaukiama 19 valandų. Nustatytas greitis - apie 20 mazgų (37 km /h). Jeigu vėjas stiprus, greitis paprastai šiek tiek didinamas, nes vėjas stabdo keltą. Pasak kapitono, audros metu greitis laikomas toks, kad laiku būtų atplaukta į uostą. Pavyzdžiui, pakeitus "Reginos Seaways" kursą greitis padidintas apie 0,5 mazgo. Suprantama, kreipiamas dėmesys ir į kuro, kuris gana brangus, sąnaudas. Didesnis greitis reikalauja daugiau kuro.
Be abejo, laivo grafikas kartais koreguojamas. A. Simučio teigimu, paprastai audra nedaro įtakos reiso trukmei, nebent vėjo greitis būtų 25-28 m/s. Šiais laikais saugumas yra svarbiausia, tad laivas, jeigu prognozuojamas štormas, lieka stovėti uoste.
A. Simutis, paklaustas, kuo iš kitų keltų skiriasi "Regina Seaways", atsakė, kad jis yra vienas iš greičiausių kompanijos laivų, jo maksimalus greitis - 25 mazgai (apie 50 km per valandą).
Situacija dėl keleivių pasikeitė
Ro-pax laivų kapitonai nori nenori kartais susiduria ir su problemomis, kurias kelia keleiviai. A. Simutis šio dalyko nesureikšmina. Paklaustas, kas jam kelia didžiausią rūpestį, kai laivas plaukia jūra per audrą, kapitonas juokavo: "Triukšmingi keleiviai. Tie, kurie per daug linksminasi ar per daug išgeria. Dėl krovinių paprastai problemų nekyla."
Įsisiautėjusiems keleiviams sutramdyti jėga ar elektrošokas nenaudojami, kraštutiniu atveju uždedami antrankiai. "DFDS Seaways" keltuose būna pasamdytas apsaugos darbuotojas, pasirengęs dirbti su tokia "publika". Gana dažnai, jam priėjus ir pakalbėjus, žmogus nusiramina. Paprastai laive jis būna vienas, ir tik per didžiąsias šventes - du.
Pasitaiko muštynių tarp keleivių, pavyzdžiui, tarp emigrantų, trumpam grįžtančių į Lietuvą, tačiau jos jau gana retos, ne taip, kaip, sakysime, prieš 10-15 metų.
Anksčiau sumaištį laive dažniausiai keldavo autotransporto priemonių vairuotojai. Ir gerdavo, ir išgėrę sėsdavo prie vairo. Kapitono teigimu, dabar situacija ženkliai pasikeitė. Juos, ko gero, gana griežtai kontroliuoja firmos, kurioje jie dirba, vadovybė, todėl dabar jie drausmės pažeidimų beveik nedaro. Be to, buvo imamasi priemonių. Tiek Vokietijoje, o kartais ir Klaipėdos uoste laivui atplaukus policininkai juos tikrindavo.
Toliau nuomos laivą
Laivas "Regina Seaways" 2010 m. pastatytas Italijoje, ir iš 8 laivų serijos yra pats naujausias. Jis priklauso italų kompanijai "Grimaldi holding", "DFDS Seaways" jį kaip ir "Athena Seaways" nuomoja. Tik laivą "Victoria Seaways" bendrovė yra nupirkusi iš italų. "Reginos Seaways" nuomos laikotarpis šiemet baigiasi, bet, pasak V. Klumbio, jau kalbamasi dėl nuomos pratęsimo, nes pasirašytas kontraktas su galimybe pratęsti nuomą. Laivo įgula - 39 nariai, skaičiuojant du praktikantus. Daugiausia žmonių turi keleivių aptarnavimo tarnyba. Denio komanda - 5 jūreiviai ir vienas bocmanas. Jūrininkų sveikata tikrinama kartą per metus. Šiuo metu jūrininkai į pensiją išeina taip, kaip ir kranto darbuotojai, - 65 metų. Anksčiau mechanikai į pensiją būdavo išleidžiami anksčiau, nes jų darbas, pasak A. Simučio, dar sunkesnis - vibracija, kvapai. "Neteisinga, jog ir kranto darbuotojai, ir mes į pensiją išeiname sulaukę to paties amžiaus. Manau, jūrininkai turėtų išeiti į pensiją anksčiau", - sakė kapitonas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą