Kas slypi už "Jūros vartų"

Projektai

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius nesupranta tų žmonių, kurie bando ieškoti priekabių esą po "Jūros vartų"projekto vėliava slepiasi privatininkai, norintys pasigrobti europinius pinigus.

"Be reikalo kažkas bando spekuliuoti šitais dalykais. Visuomeninės paskirties objektai buvo, yra ir liks Klaipėdoje. Duok Dieve, sveikatos ir tiems privatininkams, kad jie mūsų mieste kuo daugiau statytų gražių pastatų", - "Vakarų ekspresui" teigė R. Taraškevičius.

Mūsų dienraštyje jau rašyta, jog Vyriausybė nusprendė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos projektų grupę "Jūros vartai" pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu. R. Taraškevičiaus teigimu, minėto statuso patvirtinimas leidžia tikėtis Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos tik visuomeninės paskirties objektams.

Turint omenyje tai, kad teritoriją miesto centre prie piliavietės nuomoja AB "Klaipėdos laivų remontas"(KLR), kurios pagrindinį akcijų paketą valdo UAB "Jūros vartai" (įsteigta bendrovių "Eika" ir "Achema"), ir tai, kad "Jūros vartai" yra viešoji įstaiga, kurios steigėjai - Klaipėdos miesto savivaldybė ir KLR akcininkai, ir pats projektas yra pavadintas tokiu pat vardu, kyla klausimas, ar nesusipainios viešieji ir privatūs interesai?

Parama - ne visiems objektams

KLR generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus teigimu, minėtas statusas bus taikomas visai teritorijai nuo Pilies gatvės iki Kruizinių laivų terminalo, tarp Danės upės ir AB "Baltijos" laivų statyklos. Joje esanti piliavietė priklauso Savivaldybei, o dalį tos teritorijos nuomoja ir KLR.

Kol kas ši įmonė čia dar teberemontuoja laivus, tačiau po kurio laiko ketina šią veiklą perkelti kur nors kitur, o toje teritorijoje palikti tik nedidelę remonto dalį, kuri bus skirta mažiems pramoginiams laiveliams aptarnauti. Be to, ji stato arba atstato ir visuomeninės, ir komercinės paskirties pastatus, pavyzdžiui, viešbučius, gyvenamuosius namus. Po kurio laiko čia turėtų atsirasti rekreacinė, pramoginė zona, kitaip sakant, nebelikti murzinos gamybos miesto centre.

Pasak A. Butkaus, suteikus tokį statusą ir KLR galės bandyti gauti paramos lėšų, tačiau tik visuomeninio poreikio objektams statyti. Kitas dalykas, jos teritorijoje yra išlikę paveldosauginių pastatų, kuriuos būtina išsaugoti. "Mes galėtume kreiptis finansinės paramos šiems pastatams renovuoti. Jų mums niekas neleidžia nugriauti, jie turi išlikti autentiški. Pavyzdžiui, Lindenau laivų statyklos pastatėlius privalome išsaugoti", - "Vakarų ekspresui" sakė generalinis direktorius.

A. Butkaus teigimu, visų kitų objektų, viešbučių, namų ir t. t. statybos finansuojamos akcininkų, KLR lėšomis, o didžiąją dalį sudaro imami kreditai. Per dvejus su puse metų įmonė į įvairius objektus jau investavo apie 20 mln. Lt. Pasak generalinio direktoriaus, tiek Savivaldybė, tiek KLR labai aiškiai žino savo ribas, kas už ką atsako, savo finansavimo šaltinius. Pavyzdžiui, KLR remontas paprašė finansinės paramos Pilies uostelio įrangai įsigyti, kuri kainuos apie 3 mln. Lt. Ir tai ES finansuotų tik 40 proc., o 60 proc. reikėtų mokėti pačiai įmonei.

Ir uostelis Smiltynėje

Klaipėdos meras R. Taraškevičius taip pat tvirtina, kad po statuso suteikimo ES finansinės paramos galima tikėtis tik visuomeninės paskirties objektams, kurie yra susiję su miesto interesais.

Vienas iš tokių viešosios įstaigos "Jūros vartai" grupės projektų - buvusios pilies teritorijos suformavimas. Visų pirma tai - Savivaldybės rūpestis. Kitas - jachtų uosto Smiltynėje infrastruktūros rekonstrukcija: jachtų uosto patraukimas į Kuršių marių pusę, naujo jachtų uosto plėtra, naujo jo baseino statyba, pasak mero, - jau bendras privatininkų ir Savivaldybės rūpestis ir yra sudėtinė "Jūros vartų" projekto dalis. Tačiau tai, kas bus statoma ant kranto, pavyzdžiui, viešbutis, SPA centrai - jau vien tik privatininkų reikalas. Jie turi imti paskolas ir pan.

R. Taraškevičiaus teigimu, jachtų uostas Smiltynėje nieko bendro neturi su bendrovėmis "Eika", "Achema", jis priklauso kitai privatininkų kompanijai.

Jachtų techninio aptarnavimo centras Lindenau laivų statyklos elinge - taip pat "Jūros vartų" projektas. Tai paminklosauginis objektas, jame komercinių tikslų nematyti. Jachtų techninis aptarnavimas - verslas, neduodantis didelio pelno.

Danės krantinės - ne

Pasak mero, Danės upės krantinių ir Pilies jachtų uosto rekonstrukcijos projektas nėra susijęs su "Jūros vartų" projektu. Nors jį taip pat vykdo Savivaldybė ir jam gauta ES pinigų, tačiau šiuo atveju naudotasi visai kitais keliais.

Antram Danės upės ir Pilies uostelio rekonstrukcijos etapui, pasak mero, dėl labai rimtų priežasčių pritrūko apie 18 mln. Lt. R. Taraškevičius apgailestavo, kad nuo šio projekto idėjos iki tol, kol jis pradėtas įgyvendinti, praėjo apie 5 metai. Paklaustas, kada bus gauta pinigų antram etapui, meras sakė, kad viskas turi būti padaryta iki kitų metų didžiųjų pasaulio burlaivių regatos "The Tall Ships' Race" dalyvių atplaukimo į Klaipėdą, iki birželio. Merui patikimi šaltiniai tvirtino, kad Danės upės krantinių ir Pilies uostelio rekonstrukcijai Vyriausybės finansavimas turėtų būti gautas.

Vidmantas MAŽIOKAS