Kelias upe

Projektai

Kelias upe gali ir turi atnešti ekonominės naudos šalims, kurias jis jungia - tokia buvo praėjusį savaitgalį Nidoje vykusios tarptautinės konferencijos pagrindinė tema. Konferencijos dalyviai aptarė tarptautinių vidaus vandens kelių plėtros studijos rezultatus. Projektą rėmė PHARE Mažųjų projektų fondas. Kartu su Klaipėdos apskrities viršininko administracija atliekant studiją bendradarbiavo Kaliningrado municipalitetas, Pakrantės miestų sąjunga Lenkijoje, Šilutės turizmo informacijos centras ir Kintų buriavimo klubas. Apie konferenciją ir patį projektą kalbamės su "SuPortNet" projekto atstovu Lietuvoje Kęstučiu Oginsku.

Projektas tęsėsi vienuolika mėnesių. Kas buvo padaryta per šį laiką?

- Svarbiausia - pradėjome realią Lietuvos vandens kelių Kuršių mariomis, Nemuno upe integraciją į visos Europos tinklą. Šio projekto metu suradome naujų partnerių - tai Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade, Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Klaipėdos savivaldybė, "SuPortNet'o" projekto veikla susidomėjo ir Vidaus vandens kelių direkcija Kaune, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Visa tai skamba gana efemeriškai.

- Ką gi yra ir labai apčiuopiamų rezultatų. Leidykla "Libra Memelensis" ruošia spaudai knygą apie vandens kelią, kuris Kuršių mariomis, Kaliningrado srities upėmis ir kanalais jungia Lietuvą su Aistmarėmis (Kaliningrado srityje - tai Kaliningradskij Zaliv), Vyslos upės baseinu. Aleksas Pašilis padėjo sumontuoti 20 minučių dokumentinį filmą šia tema. Internete atsirado tinklalapis, po konferencijos Nidoje - veiklos programa, kurioje bandėme derinti Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos interesus šioje srityje. Beje, projekto tikslas ir nebuvo iškasti naują kanalą - to nereikia daryti, nes nuo senų laikų yra visai neblogai išsilaikiusi vandens kelių sistema.

Kam tada reikalinga tarptautinė programa - panašu, kad viską galime padaryti patys?

-Savojoje teritorijoje - taip. Tik štai laivyba Kuršių mariomis yra apmirusi. Viena iš priežasčių - reikia sienos perėjimo punktų Nidos ir Rybačij (Rasytės) uostuose. Mūsų projektas jau pastūmėjo iš mirties taško šios problemos sprendimą, tačiau patys vieni, nebendradarbiaudami su Kaliningrado srities savivaldos institucijomis, Lietuvos generaliniu konsulatu Kaliningrade nedaug ko būtume pasiekę.

Mes kalbėjome apie Lietuvos mažųjų uostų integraciją į europinę sistemą. Kaip tai atrodys?

- Kitų metų vasario mėnesį Klaipėdoje planuojame "SuPortNet" konferenciją, iki vasario mėnesio turėtume paruošti informaciją apie Lietuvos mažuosius uostus bendrai "SuPortnet" duomenų bazei. Taigi keliautojas dar namuose galės išsiaiškinti tiek kelionės maršrutą, tiek ir pagrindinius navigacinius dalykus. Svarbu ir tai, kad ši duomenų bazė skirta tikslinei auditorijai - buriuotojams, taigi informacija apie Lietuvos uostus neklaidžiodama interneto platybėse pasieks tuos žmones, kuriems ji skirta. Beje, informacinė sistema numato ir viešbučių rezervavimą, duomenis apie kitas paslaugas, prekybos tinklus. Taip pat pasiruošėme ir kitiems, labai konkretiems veiksmams. Su Vidaus vandens kelių direkcija jau kalbėjome apie tai, kad reikėtų išleisti Kuršių marių lociją. Tai vandens kelio aprašymas, ši knyga pasirodytų lietuvių kalba, tačiau tai geriau, negu visai nieko. Kita konkrečios veiklos kryptis - vandens kelias į Klaipėdą nuo Vyslos upės baseino per Kaliningrado srities teritoriją. Studija įvardino svarbiausius darbus, kuriuos turime padaryti mes čia, Lietuvoje, ir mūsų kaimynai kaliningradiečiai - savo teritorijoje.

Ar galima tikėtis, kad, atidarius šį kelią, juo į Lietuvą plūstels turistai?

- Mūsų nuomone, traukos centru išliks Kaliningradas, tačiau laimės visi regionai, per kuriuos driekiasi kelias upe. Lietuvoje - tai visų pirma Nidos uostas, kuriame jau dairosi užsienio laivybos kompanijų atstovai, išaugs ir Nemuno deltos uostelių reikšmė. Yra unikalus kelias Gilijos upe (Matrosovka), kuri atsišakoja nuo Nemuno žemiau Sovietsko link Polesko ir toliau - į Kaliningradą. Sakykime, rudenį būna nemažai vėjuotų dienų, kai marios pasišiaušia, o kelionei upe vėjas ne tiek jau daug įtakos turi. Beje, keliai ir buvo įrengti, kad pirklių laivai ir sieliai galėtų aplenkti marias. Kelias Gilija svarbus Šilutės regionui - Nemuno žemupys taptų turistinių maršrutų kryžkele ir tada jau nėra taip svarbu, kuria kryptimi juda turistų srautai.

Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ