Uosto įmonėse
Į sparčiai krovos apimtis didinantį didžiausios uosto operatorės AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) Jūrų perkėlos terminalą (JPT) kitąmet plauks daugiau keltų.
Pasak JPT vadovo Vaclovo Grigalausko, kitąmet perkėlos paslaugomis besinaudojančios kompanijos yra numačiusios skirti papildomus keltus maršrutams į Kylį (Vokietija), Karslhamną (Švedija), Arhusą bei Aabenrą (Danija).
Augs ir popieriaus krova
Per pirmą 2007-ųjų pusmetį JPT bendras krovinių tonažas, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 15 proc. - iki 2 mln. tonų. Skaičiuojant vienetais, aptarnauta 20 proc. daugiau autotechnikos - 110 tūkst. Keleivių padaugėjo 15 proc. - iki 104 tūkst.
"Į perkėlą plaukiantys keltai šiuo metu jau yra maksimaliai užpildyti. Dėl šios priežasties tiek "DFDS Lisco", tiek ir "Scandlines" svarsto kitąmet skirti papildomų keltų jų linijoms aptarnauti. "DFDS Lisco" - po keltą į Kylį ir Karslhamną, o "Scandlines" - į Daniją", - sakė V. Grigalauskas.
Anot jo, padidinus keltų skaičių, JPT krova artimiausiais metais turėtų išaugti apie 50 proc. Augimas prognozuojamas ir dėl naujų sandėlių popieriui laikyti. Kitąmet pradės funkcionuoti 4 000 kv. metrų sandėlis, tad popieriaus, atkeliaujančio iš Vokietijos ir Švedijos, perkėloje turėtų būti perkraunama du kartus daugiau nei dabar.
Ateities perspektyvos
Pasak V. Grigalausko, JPT plėtros perspektyvos tiesiogiai priklausys nuo naujojo Keleivių ir krovinių terminalo (KKT) statybos eigos.
"Mano nuomone, viskas nevyks taip sparčiai, kaip planuojama ir tikimasi. Tuo tarpu JPT pajėgumus padidinti du kartus yra visos galimybes, juolab kad šio objekto vieta sunkiojo transporto judėjimo atžvilgiu yra itin palanki", - sakė pokalbininkas.
Vadovo teigimu, JPT dar galima plėsti dviem-trimis etapais. Pirmajame būtų naikinami visi dabar esantys žalieji plotai. Vietoje jų ir teritorijoje už geležinkelio pylimų būtų įrengta 12 000 kv. metrų sandėlių. Antrojo plėtros etapo metu 700 vietų autotreileriams būtų įrengta 30 000 kv. metrų ploto teritorijoje, esančioje į pietus nuo JPT, šalia Klaipėdos terminalo grupės konteinerių terminalo.
"Maksimalios krovos galimybės būtų pasiektos nugriovus visus šiuo metu JPT teritorijoje esančius pastatus. Suformavus 8 eksporto ir importo juostas, per metus perkėla galėtų aptarnauti per pusę milijono autotechnikos su kroviniais", - sakė V. Grigalauskas.
Jo įsitikinimu, naujasis KKT dėl savo geografinės padėties puikiai tinka keleiviams ir žmonėms su lengvaisiais automobiliais aptarnauti, bet ne vilkikams, gabenantiems krovinius. Pastaruosius plukdantys keltai esą turėtų koncentruotis būtent JPT, nes netoli jo planuojamas pietinis išvažiavimo kelias iš uosto. Pasak V. Grigalausko, pastarasis galėtų atsirasti iki kelio į Šilutę pratęsus Jūrininkų prospektą.
Tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigia, kad pietinis išvažiavimo kelias galėtų atsirasti nuo Perkėlos gatvėje esančio viaduko, nutiesus per laukus. Į Šilutės kelią jis įsilietų ties Dumpiais, kur atsirastų dviejų lygių sankryža. Dabar yra atliekama tokio projekto studija.
Martynas VAINORIUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą