Klaipėda Europos Sąjungoje neturėtų tapti mažu uosteliu

Požiūris

"Jeigu pasakyčiau, kad man neskauda galvos dėl Klaipėdos uosto, būčiau nesąžiningas",- sako susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis. Jis įvardija ir teigiamus, ir neigiamus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklos aspektus, tai, ką dar reikėtų jame padaryti, kad Klaipėda netaptų mažu uosteliu, esančiu labai geroje geografinėje padėtyje.

"Klaipėdos uostas - viena iš sričių, turinčių labai sudėtingą valdymo sistemą. Jis turi išskirtines ir specifines savo taisykles, kitokias nei kitų valstybių uostuose. Visas mūsų uoste dirbančių kompanijų savininkų kapitalas yra lietuviškas. O žaliavos tiekimo ir krovos atžvilgiu labai svarbu turėti partnerius iš kitų valstybių, turinčius savo krovinius, nes to reikalauja konkurencijos dėsniai.

Gaila, kad anksčiau šis uostas nebuvo atstatomas tokiu sparčiu tempu kaip dabar. Manau, kad tuos darbus, kurie uoste padaryti šiandien, labiau įvertinti gali ne klaipėdiečiai, jame gyvenantys, bet tie žmonės, kurie kartkartėmis atvažiuoja. Nenoriu per daug girti jūsų uosto, bet jame pastebimi didžiuliai pokyčiai",- sakė susisiekimo ministras.

Tobulinti patikros sistemą

Z. Balčyčiui pradėjus eiti susisiekimo ministro pareigas, kruiziniai laivai į Klaipėdą per metus užsukdavo tik 24 kartus, šiemet kruizinių laivų vizitų bus daugiau kaip 50. Anksčiau Klaipėdos uostas per metus kraudavo 17-19 mln. tonų ir tai buvo vertinama kaip labai geri rezultatai. Pernai pasiektas rekordinis skaičius - 21, 2 mln. tonų.

Tačiau, pasak ministro, Klaipėdos uoste dar yra daug tobulintinų dalykų. Pirmiausiai reikia gerinti uosto apsaugą, muitinės darbą, liberalizuoti patikros sistemą.

Ministras teigiamai vertina Lietuvos delegacijos vizitą į Kiniją. Sužinota apie egzistuojančią tvarką viename iš didžiausių Kinijos uostų, apie jo apsaugos sistemą. "Artimiausiu metu mes pradėsime kalbėti apie pačių pagrindinių laisvosios ekonominės zonos principų diegimą Klaipėdos uoste. Manau, kad mokesčių sistema Klaipėdos uoste turi būti šiek tiek kitokia.

Mūsų uosto perspektyva tikrai nebloga. Iki 2025 metų turėsime priimti sprendimą pasistatyti dar vieną uostą. Priešingu atveju liksime nedidelis uostelis labai geroje geografinėje padėtyje. Kaip tranzitinė valstybė mes turime labai gerus šansus perimti dalį krovinių srautų iš Azijos. Čia planuojamas labai didelis krovinių prieaugis",- sako Z. Balčytis.

Santykiai su Rusija

Paklaustas, ar Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir Rusijos priėmimas į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) galėtų daryti kokią nors įtaką Rusijos tranzitiniams kroviniams per Lietuvą, ministras atsakė: "Rusijos įstojimas į PPO Lietuvai yra naudingas. PPO iš Rusijos reikalaus taikyti tuos pačius principus, kurių laikosi kitos valstybės, organizacijos narės. Taigi Rusija negalės taikyti skirtingų tarifų savo ir, sakykime, Lietuvos, Latvijos ar Estijos verslininkams. Manau, šis žingsnis naudingas ir pačiai Rusijai, nes privers suvienodinti konkurencines sąlygas".

Į klausimą, ar derybos, susijusios su 2K (Klaipėda-Kaliningradas) projektu, jau išsemtos, Z. Balčytis atsakė: "Gegužės 1 d. mes įstojome į Europos Sąjungą. Finansų ir užsienio politikos klausimai tam tikra prasme turi būti deleguoti Europos Komisijai arba Europos Tarybai. 2K projektas lyg ir turėtų būti ES klausimas. Tačiau pagal ES taisykles gali būti palaikomi dvišaliai jos valstybių santykiai su trečiomis šalimis. Manau, jog po to, kai Rusijoje iki birželio mėnesio bus suformuota nauja ministerijų kabinetų sudėtis, nauja transporto sistemos vadovybė, derybas dėl 2K projekto būtų galima atnaujinti. Juo labiau kad ir patys rusai yra suinteresuoti turėti su mumis, kaip su viena iš ES valstybių, išskirtinę sutartį, leidžiančią padidinti krovinių pervežimą. Tai, ką rusai daro dabar, nėra jiems ekonomiškai naudinga. Jie užkiša Sankt Peterburgo, Kaliningrado uostus kroviniais, tenka mokėti už vagonų ir kitas prastovas. Nenaudą ekonomine prasme pastebi ne tik Rusijos verslininkai, bet ir valdžios struktūrų atstovai".

Laivai su Lietuvos vėliava

Šiuo metu su Lietuvos vėliava plaukioja 129 laivai, propaguojantys mūsų šalį. Manoma, jog Lietuvos verslininkams priklausančių laivų, kurie plaukioja su kitų šalių vėliavomis, yra apie 54. Ministro teigimu, kiek iš tikrųjų laivų plaukioja ar su Liberijos, ar su kitų šalių vadinamosiomis patogiomis vėliavomis, apskaita nevedama, tad pasakyti tikslų jų skaičių sunku.

Paklaustas, ar po gegužės 1 d. laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, skaičius didės, t. y. ar Lietuvoje šiek tiek gerės laivybos sąlygos, susisiekimo ministras atsakė: "Mes dar turime žengti tam tikrus žingsnius. Reikėtų sumažinti pelno mokestį, būtinai išspręsti tam tikrus socialinius klausimus. Jeigu mes juos išspręsime, manau, atsiras kur kas daugiau laivų savininkų, norinčių, kad jų laivai plaukiotų su Lietuvos vėliava."

Dėl darbo užsienio laivuose

Paklaustas, kaip sprendžiama Lietuvos jūrininkams iškilusi problema, kad Lietuvai įstojus į ES ir pabrangus jų darbo jėgai, jie gali netekti darbo užsienio laivuose, Z. Balčytis atsakė: "Tiek Lietuvos, tiek ES teisiniuose aktuose yra numatyti tam tikri apribojimai. ES valstybių laivuose turi dirbti tam tikras tos šalies, kuriai priklauso laivas, jūrininkų procentas. Šitie reikalavimai ateityje bus taikomi ir tokioms valstybėms kaip Liberija, Panama ir kitoms, kurios dabar dirba nekonkurencinėmis sąlygomis ir paima tam tikrus krovinius iš mūsų. Šiais klausimais jau diskutuota Europos Komisijoje ir Europos Taryboje. Neformaliame Europos Tarybos pasitarime Graikijoje buvo nuspręsta, kad tokios taisyklės ateityje turi būti griežčiau taikomos ir kitų šalių laivams, plaukiojantiems ne su ES šalių vėliavomis. Manau, kad tai privers kitas valstybes pertvarkyti savo teisinę sistemą ir žmonių įdarbinimą. O tai, kad mūsų jūrininkai dirba kitų valstybių laivuose, nėra blogas dalykas. Ten jie gauna didesnius atlyginimus, todėl mūsų laivų savininkai taip pat turi galvoti, kaip galėtų padidinti atlyginimus Lietuvos jūrininkams".

Dalia BIKAUSKAITĖ