Klaipėda galėtų būti viena iš atgaivinamo "šilko kelio" dalių

Idėjos

Gruzijos Respublikos ambasados Lietuvoje ambasadorius Davidas Aptsiauri ir Počio uosto direkcija su vadovu Temuru Miminošviliu priešakyje turi idėją iš dalies atgaivinti "šilko kelią".

Šią vasarą gruzinų iniciatyva pradėjo bendradarbiauti Klaipėdos ir Počio uostai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas "šilko kelio" idėjos neatmeta kaip absurdiškos, tačiau sako, kad tai labai tolimos ateities dalykas.

Vadovaujantis šia idėja būtų atgaivintas transporto koridorius "Traseka", kuris vadinamas šilko keliu. Jis sujungtų Kazachstaną ar net Kiniją su Skandinavijos šalimis. Šiame krovinių gabenimo kelyje aplenkiant Rusiją reikėtų perplaukti tris jūras.

Kroviniai iš Kazachstano Aktau uosto per Kaspijos jūrą būtų plukdomi keltu į Azerbaidžano Baku uostą. Iš jo į Potį yra nutiestas ir geležinkelis, ir autotransporto kelias.

Iš Baku keltu per Juodąją jūrą būtų galima pasiekti Odesą ir Iljičiovską. Iš ten kroviniai "Vikingo" traukiniu būtų atvežami iki Klaipėdos uosto, iš kurio keltu per Baltijos jūrą pasiektų Švediją, Skandinavijos pakrantes.

Klaipėdos uosto atstovus domina laivybos linija Iljičiovskas (Ukraina) - Potis. Beje, ja šiuo metu kursuoja keltas "Greifswald", prieš kelerius metus iš Klaipėdos plaukdavęs į Kylį. Galbūt būtų galima "Vikingu" gabenamų krovinių liniją pratęsti Kazachstano link. Galimas daiktas, tada Klaipėdoje padaugėtų Vidurinės Azijos krovinių.

Paklaustas, ar "šilko kelio" idėja yra reali, S. Dobilinskas atsakė, jog šiandien krovinių gabenimas "šilko keliu" neatrodo esąs realus. Tačiau tai svarstytinas dalykas, juo labiau kad tokią iniciatyvą rodo gruzinai. Pasak jo, esant tam tikriems politiniams sprendimams vis tiek lemiamą žodį tartų verslininkai, ar jiems apsimoka tuo keliu gabenti krovinius, ar ne.

Kita vertus, šios idėjos likimas labai priklausys ir nuo to, kaip Rusijos Federacija elgsis geležinkelio tarifų, infrastruktūros atžvilgiu.

Počio uoste

S. Dobilinskas neseniai su atsakomuoju vizitu lankėsi Počio uoste šio uosto direkcijos vadovo T. Miminošvilio kvietimu.

Počio uostas Klaipėdai, pastaruoju metu kraunančiai per metus daugiau kaip 20 mln. tonų krovinių, nėra konkurentas. Tai nedidelis valstybinis Gruzijos uostas. Jame gyvena apie 40 tūkst. gyventojų. Uostas, rimtai dirbti pradėjęs prieš dvejus metus, turi tik 1 km 800 m krantinių. Per metus jame vidutiniškai perkraunama apie 6 mln. tonų krovinių. Daugiausia - naftos produktų, apie 1 mln. t konteineriais gabenamų krovinių. 60 proc. krovinių - tranzitiniai.

Gruzijos Batumio uostas gerokai didesnis už Potį, tačiau jame daugiau kaip 80 proc. krovinių sudaro naftos produktai. Gruzinai turi kelis naftos terminalus su plūdurais jūroje, panašius į Būtingės naftos terminalą, dar du rengiasi statyti. Naftos produktai čia geležinkeliu atvežami iš Azerbaidžano. Gruzijos uostų paslaugomis naudojasi ir Armėnija, neturinti tiesioginio išėjimo prie jūros.

Palmės ir terminalai

Neseniai Počio uoste atidaryta antra naujo naftos perpylimo terminalo dalis. Buvo pastatytos keturios naujos 25 tūkst. t talpos talpyklos. Ją atidarė Turkijos kompanija "Channel Energy Ldt". Ji - viena pirmųjų privataus kapitalo kregždžių Počio uoste.

Gruzinai planuoja rekonstruoti vieną gana apleistą krantinę ir įrengti grūdų krovos terminalą. Netoli vandens stovintį gražų keleivių stoties pastatą norima išmontuoti ir perkelti gilyn į miestą, o jo vietoje įrengti krovos krantines. Beje, prie keleivių stoties augusios palmės jau perkeltos į miesto parką. Pasak. S. Dobilinsko, Počio uosto direkcija turi teritorijų, kuriose galėtų būti plėtojama uosto infrastruktūra, tačiau ne visur tenkina esamas gylis.

Žemsiurbės

Gylis Počio uoste dabar - apie 10 metrų. Kadangi uosto akvatorija yra nuolatos užnešama smėliu, direkcija turi savo žemsiurbę. Šiuo metu planuojama atlikti gilinimo darbus ir išgilinti iki 12 m.

Klaipėdos uosto vadovybė dar galutinai nenusprendė, ar jai reikia įsigyti savo valymo laivą. Lietuvos uostą, jeigu nebūna tokių uraganų kaip "Ervinas", gilinti reikia kas dvejus metus. Kol kas paskaičiuota, kad reikia iškasti apie pusę milijono kubinių metrų grunto, kad valymo laivas nors šiek tiek atsipirktų. Turėdama omenyje ženklų kuro pabrangimą, Klaipėdos uosto direkcija neskuba priimti sprendimo įsigyti tokį laivą. Mat savo laivą naudoti gilinimo darbams kituose uostuose, t. y. dalyvauti konkursuose dėl tokių darbų atlikimo, ji neturi galimybės, todėl iškiltų ekonominio atsiperkamumo klausimas.

Vidmantas MAŽIOKAS