Klaipėda turės istorinių laivų krantinę

Projektai

100 metrų krantinės Pilies uostelyje, prie kurios dabar laikinai glaudžiasi savo vietos neturintys mažieji laiveliai, plukdantys žmones į Smiltynę, dar priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Tačiau 2005 m. miesto Tarybos sprendimu ši krantinė turi būti perduota Mažosios Lietuvos istorijos
muziejui ir tapti plaukiojančių istorinių laivų krantine.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio teigimu, krantinė, patenkanti į muziejaus teritoriją, turi būti perduota tuojau pat, kai tik bus baigti rekonstrukcijos darbai Pilies uoste. Pasak jo, ši krantinė - vienas iš taškų, kuriame galėtų būti sukoncentruotas senasis jūrinis paveldas.

Tiek suomiai, tiek švedai, tiek norvegai labai vertina senuosius laivus, nes būtent jie formuoja miestų jūrinį įvaizdį. Norvegijoje yra net trys senųjų laivų restauravimo centrai. Tiesa, užsieniečiai senuosius laivus skaičiuoja šimtais. Tik dalis jų tėra įtraukti į paveldo registrus, tačiau visų jų priežiūrai paramą teikia vyriausybės.

Ar užteks laivų?

Pasak J. Genio, galbūt Klaipėdoje ir nėra tiek istorinių laivų, kiek norėtųsi, tačiau dešimt jų yra įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Daugiausia tarp jų yra jachtų. Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubo "Budys" 90 metų dar plaukiojanti jachta "Peer Gynt" papuoštų istorinių laivų krantinę. Tiek J. Genio, tiek Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, tiek Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko manymu, senovinių laivų Klaipėdoje tikrai daugės.

Deja, ne visi į Lietuvos kultūros vertybių sąrašą įtraukti laivai yra plaukiojantys. "Budžio" laivas "Harold", dabar stovintis Pilies muziejaus kieme, yra Pauliaus Lindenau laivų statykloje statytas garlaivis. Sovietmečiu jis buvo pertvarkytas, tačiau, J. Genio manymu, jį restauravus ir grąžinus garlaivio vaizdą, jis būtų be galo įdomus ir gana reto laivo tipo pavyzdys.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius įsitikinęs, kad bent jau pradėti kurti istorinių laivų krantinę tikrai yra iš ko. Pasak jo, geriau jų tegu būna mažiau iš pradžių, bet istorinių laivų krantinės idėjos nereikėtų gadinti įsileidžiant ir kičinius laivus.

Reikalavimai laivams

"Pirmiausia mūsų krantinėje galės stovėti laivai, įtraukti į Kultūros paveldo registrą. Tai yra jie turės turėti oficialų institucijų pripažinimą, kad tai yra kultūros paveldo objektas. Antroje vietoje būtų tikslios istorinių laivų kopijos. Šiuo metu jau yra padaryta ir labai profesionalių kopijų, tokių kaip Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas", - "Vakarų ekspresui" sakė J. Genys.

Paklaustas, ar priimtų ir Karelijoje pastatytą XIV a. burlaivio kopiją "Arka", atsakė: "Tai sumažinta Hanzos kogo replika. Klaipėda nepriklausė Hanzos uostams, ji buvo Liubeko grupėje, tačiau, be jokios abejonės, viduramžiais laivai į ją atplaukdavo. Labai norėčiau, kad prie mūsų krantinės atsirastų viduramžių laivas, tai būtų dar vienas naujas laivo tipas. Tačiau kyla klausimas, kas tai yra istorinio laivo kopija? Mano supratimu, tai yra vienas prie vieno atkartoto pasirinkto laivo tipo kopija.Manyčiau, prie muziejaus krantinės turėtų būtų statomos tik labai tikslios istorinių laivų kopijos.

Laivas - kosmopolitinis kūrinys

Yra manančiųjų, kad per 100 metų turintis UAB "Ristata ir partneriai" laivas "Olga" nepagrįstai į trauktas į Lietuvos saugomų laivų registrą, nes tai ne mūsų šalies laivas. "Taip mano šiek tiek neteisingai supratusieji laivų statybos tradicijas. Laivas - kosmopolitinis technikos kūrinys. Laivai buvo statomi vienur, parduodami kitur, o plaukiodavo vėl kitoje vietoje. Gamyklos statė juos tam, kad jie būtų parduoti. Tokia yra laivų statybos istorijos tradicija. Tad nebūtinai turi būti saugomi tik toje šalyje pastatyti laivai. Vien tik Pauliaus Lindenau laivų statykloje Klaipėdoje nuo 1924 iki 1944 metų buvo pastatyta keliasdešimt laivų, tačiau jie išsibarstė po visą pasaulį. Manau, tikrai nėra nieko blogo, kad pas mus saugomi kitur statyti istoriniai laivai. Juk Klaipėdos miesto simbolis burlaivis "Meridianas" irgi statytas ne Klaipėdoje, o Suomijoje, Turku uoste."

Prasidėjo pirmieji pokalbiai

J. Genio teigimu, laivai, stovėsiantys prie muziejaus krantinės, turėtų būti plaukiojantys. Prie jų turėtų būti pateikta istorinė informacija - kada jie statyti, kam priklausė ir t. t. Kitas dalykas, jie turėtų būti įtraukti į tam tikrą edukacinę programą. Pačioje krantinėje galėtų vykti užsiėmimai, susiję su jūrinėmis tradicijomis, pavyzdžiui, mokoma rišti jūrinius mazgus, pasakojama apie jūrinių laivų statybą Klaipėdoje, apie uosto istoriją ir t. t. J. Genio manymu, pats laikas pradėti istorinių laivų krantinės kūrimo darbą. Pilies kieme yra dalis istorinių nykstančių laivų, kurie verkiant prašosi kokio nors sprendimo.

Paklaustas, kada idėja įrengti istorinių laivų krantinę Klaipėdoje būtų pradėta įgyvendinti, muziejaus direktorius atsakė: "Neseniai buvom susitikę su Lietuvos jūrų muziejaus direktore Olga Žaliene, laivų savininkais, "Budžio" klubo atstovais ir aptarėme galimo bendradarbiavimo modelį. Svarstome, kokie turėtų būti kriterijai, pagal kuriuos bus atrenkami laivai, kas kokius įsipareigojimus turėtų prisiimti, kokia veikla turėtų būti vystoma krantinėje ir t. t. Pasakyčiau taip - pirmieji pokalbiai yra prasidėję. Tai galėtų būti realizuota tada, kai bus visiškai baigta rekonstruoti ir komisijos priimta krantinė."

Krantinė tarsi pamiršta

Pasiteiravus, kodėl tas 100 metrų krantinės Pilies užutėkyje atrodo taip, lyg būtų pamiršti rekonstruoti, J. Genys atsakė: "Mes manėme, kad istorinius laivus galima švartuoti ir esant dabartinėms sąlygoms. Kokių nors ypatingų darbų neplanavome. Manau, toji krantinė bus šiek tiek tvarkoma tada, kada muziejus tęs tolesnius pačios pilies sutvarkymo darbus.

Projektui "Esamų Klaipėdos pilies princo Frydricho ir princo Karlo bastionų rekonstrukcija išvystant mažosios Lietuvos istorijos muziejų", t. y. šiaurinės piliavietės dalies tolesniam sutvarkymui ir pritaikymui (paliekant bastionų viduje erdves konferencijų salėms, amatų vystymui ir t. t.) jau paskirtos gana nemažos Europos Sąjungos lėšos - apie 5 mln. Lt. O ar juos pavyks paimti, priklausys nuo to, kaip bus parengtas projektas. Manyčiau, bastionus pritaikant muziejaus reikmėms, bus atliekami tam tikri darbai ir krantinėje, tačiau tai nebus kapitalinė rekonstrukcija. Istoriniams laivams reikalingos minimalios sąlygos. Žinoma, reikia susitvarkyti prie krantinės esančią aikštelę. Už gautus finansus būtų atsakingos dvi institucijos. Muziejus rengia bastionų ir kurtinų sutvarkymo projektą, o miesto savivaldybė teikia paraišką finansinei paramai korpusams atstatyti."

Tarybos sprendimu

Paklaustas, kodėl savivaldybės atstovai, spręsdami kad ir mažųjų laivų laikino švartavimo vietos klausimą, siūlo jiems tą krantinę nederindami klausimo su muziejumi, ar tie laivai po kurio laiko čia neįsikurs kaip nuolatinėje vietoje, J. Genys atsakė: "Yra priimtas miesto Tarybos sprendimams. Krantinė dar neperduota muziejui tik todėl, kad nebaigti rekonstrukcijos darbai. Matyt, todėl mūsų nuomonės niekas ir neklausia. Tačiau turiu priminti, kad ši krantinė su visais reikalingais dokumentais bus perduota muziejui, todėl čia niekas negali planuoti joje kitų dalykų ar ieškoti vietos laivams, kurie niekur kitur netelpa."

Baltijos šalių paveldas

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas:

Daugelis uostų turi istorinių laivų krantines: ir Stokholmas, ir Oslas, ir Liubekas, ir Helsinkis. Klaipėdai šiandien, ko gero, pakaktų to 100 metrų krantinės Pilies uoste. Mūsų žiniomis, karo metu toji krantinė buvo naudojama vokiečių laivams minininkams švartuoti, ji ir dabar tvirta. Čia gera vieta, kadangi yra terasa, kur žiemos metu jachtas būtų galima iškelti ant kranto. Jos čia galėtų būti eksponuojamos ir prieinamos visuomenei. Manau, istoriniai laivai gražiai įsilietų į istorinį kontekstą ir derėtų prie piliavietės istorinio kraštovaizdžio žymiai labiau nei šiuolaikiniai kateriai. Jeigu būtų restauruoti visi seni laivai, kuriuos turime dabar, jų tikrai užtektų istorinių laivų krantinei įrengti. Be to, kasmet klaipėdiečiai nusiperka vieną ar du senus nedidelius laivus.

Jau 6 metus darbuojasi Baltijos šalių jūrinio paveldo ir krantų zonos kultūrų monitoringo grupė, vienijanti dešimties valstybių, esančių prie Baltijos jūros, paveldo specialistus, muziejininkus. Jie sprendžia įvairius jūrinio paveldo išsaugojimo klausimus, rengia projektus. Pavyzdžiui, jau buvo išleista plakatų serija apie senuosius švyturius, istorinius uostus. Dabar rengiama trečia plakatų serija apie istorinius laivus. Kilo idėja įsteigti Baltijos šalių istorinių laivų paveldo registrą. Iš pradžių buvo kalbama apie 100 laivų. Vėliau nutarta neįsisprausti į rėmus, stengiantis į registrą įtraukti visus laivus, kurie buvo išskirtiniai vienos ar kelių valstybių laivybos ir laivų statybos tradicijų srityje. Mes, žinoma, į tą sąrašą įtraukti rekomenduosime burlaivį "Meridianas". Šiuo metu svarstome, kokį dar laivą galėtume pasiūlyti.

Negalima neišnaudoti galimybės

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga ŽALIENĖ:

Manau, kuo toliau, tuo senųjų laivų Klaipėdoje rasis daugiau. Jau ir dabar yra tokių, neturinčių kur stovėti, kurie papuoštų miestą. Su Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorinių laivų krantine Lietuvos jūrų muziejaus krantinė nesidubliuotų. Piliavietėje stovėtų plaukiojantys laivai, o ne žvejybos laivai - memorialiniai paminklai - kaip mūsų krantinėje. Lietuvos jūrų muziejus mielai bendradarbiautų įgyvendinant šį projektą. Mes turime du laivus - kurėną ir dorę, kuriuos galėtume laikyti prie krantinės piliavietėje. Mums tai tik į naudą, nes juos pamatytų ir aplankytų daugiau žmonių.

Manau, kad tas istorinis uostas vis dėlto turėtų turėti kokį nors reglamentą. Ekspertai turėtų patvirtinti, kad tai tikrai istoriniai laivai, idant tame uoste būtų tikri dalykai ir neatsirastų šarlatanizmo bei kičo.

Nors Klaipėda ir ne vienintelis uostas, neturintis istorinių laivų krantinės, bet jeigu yra galimybė, tad negalima jos neišnaudoti. Yra laivų, yra krantinė, o edukaciniams projektams parengti pinigų nereikia, tik noro. Kas trukdo idėją įgyvendinti, aš nežinau, lietuviai patys mėgsta užplaukti ant povandeninių akmenų. Manau, tokios idėjos negalima atsisakyti. Iš pradžių mūsų krantinė neatrodytų kaip Amsterdame, Roterdame ar Londone, bet tai būtų pradžia. Reikėtų pradėti kuo greičiau. Tai ne tik mano, bet ir Lietuvos jūrų muziejaus istorikų, plaukiojančių su istoriniais laivais, nuomonė. Mes tik laukiame pradžios ir kuo galėsime, tuo prisidėsime. Iki šiol kokių nors veiksmų, rodančių, kad kažkas yra daroma šioje srityje, nebuvo.

Turi būti lengvatos

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys:

Dabar senieji laivai yra išbarstyti po uostą. Jeigu jų savininkai sutiktų juos laikyti prie muziejaus krantinės ir atverti visuomenei, manau, mokestis už stovėjimą prie šitos krantinės turėtų būti minimalus. Mano manymu, seniesiems jūriniams laivams turi būti teikiamos lengvatos, nes juos sunkiau išlaikyti ir jų priežiūra brangiau kainuoja nei naujų laivų, jeigu jie profesionaliai restauruojami, konservuojami ir prižiūrimi. Tą, žinoma, turėtų spręsti miesto valdžia. Šios krantinės panaudojimo tikslas - ne surinkti mokesčius, o sukurti istorinių laivų zoną, kurioje galėtų būti ir senoviškas baltiškas laivas, ir Kuršių marių kurėnas, ir garlaivis, ir jachtos. Viena vertus, tai būtų lyg ir ekspozicija, kita vertus, tie laivai galėtų ir dirbti. Mes norėtume, kad jie būtų plaukiojantys. Stovintiems ant kranto galbūt reikėtų ieškoti kitos vietos.

Dalia BIKAUSKAITĖ