Ministerijos pozicija
Kartą vienas jūrininkas pareiškė, kad jeigu Žemaitija atsiskirtų nuo Lietuvos, tada Vilnius realiai pajustų Klaipėdos uosto svarbą.
Kalbant rimtai, Klaipėdos uosto džiaugsmai ir vargai vienaip atrodo mums, klaipėdiečiams, kitaip - uostininkams ir, ko gero, dar kitaip - Vilniuje, Susisiekimo ministerijoje. Tad atsakyti į klausimus paprašėme uosto reikalus joje kuruojantį sekretorių Arvydą Vaitkų, klaipėdietį, vis dar tebemylintį Klaipėdą.
Koks įvykis jums, žiūrint iš ministerijos aukštumų, pernai buvo svarbiausias Klaipėdos uosto gyvenime?
Kai kuriems žmonėms atrodo, kad ministerija - labai didelės aukštumos. Aš pats prieš daugiau kaip penkerius metus, kai dar nedirbau joje, panašiai galvojau. Tačiau ministerijos misija daug paprastesnė - sunkus, atsakingas ir įpareigojantis darbas. Be daugybės tiesioginių funkcijų - organizuoti, kontroliuoti, dalyvauti, rengti, nustatyti, teikti, įgyvendinti, dar tenka ne tik akumuliuoti problemas, kurių neišsprendžia ministerijai pavaldžios institucijos, bet ir panašiai kaip teismams jas išspręsti bei priimti galutinius sprendimus. Tokiu atveju dažniausiai lieka 50 proc. nepatenkintų.
Manau, ypač didelis laimėjimas - tai, kad pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje pavyko gauti ir pradėti naudoti uosto infrastruktūrai plėtoti biudžeto lėšas. Iki šiol uostas iš esmės augo maitinamas "savo sulčių". Ši pradžia su tęstine perspektyva - didelis susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus ir visos ministerijos kolektyvo darbo nuopelnas uosto konkurencingumui stiprinti. Džiaugsmą teikia geri rezultatai ir pergalės, ypač kai jos pasiekiamos nelengvoje kovoje.
Labai džiaugiuosi, kad pavyko pasirašyti jūrinę sutartį su Kinija, nors dėl kai kurių aspektų ir apskritai jos reikalingumo buvo nemažai ginčų. Esu patenkintas, kad pernai pirmieji Baltijos jūros rytinėje pakrantėje Vyriausybės nutarimu įtvirtinome krovos darbų metu patiriamas netekties normas. Tai gerokai palengvino atskirų uosto kompanijų krovinių apskaitos darbą.
Kokią didžiausią problemą, susijusią su Klaipėdos uostu, teko spręsti 2007-aisiais?
Sunku pamatuoti problemos dydį. Sudėtingas klausimas - uosto žemės nuomos tvarkos keitimas įvertinant tai, kad asocijuotos struktūros ir atskiri konkrečių asociacijų nariai turi kardinaliai skirtingas nuomones. Remiantis uosto įstatymu, nauja tvarka galios penkerius metus, todėl atsakomybė labai didelė. Keičiasi ir uosto rinkliavų rūšys, maksimalūs dydžiai ir taikymo principai. Todėl svarbu ne tik teisingas šis teisės aktas, bet jį dar reikia suniveliuoti su žemės nuomos tvarka, išlaikant uosto konkurencingumo balansą. Uosto rinkos dalyviai, siūlydami mažinti rinkliavas, paprastai neatsako į klausimą "Kam reikia "nukirpti" investicijas?".
Neišjudinamu aisbergu lieka giliavandenio uosto klausimas. Nors diskutuojame jau ketverius metus, pernai metams baigiantis išgirdome siūlymą diskutuoti toliau. Paskutinėje 2007 metų uosto plėtojimo taryboje ministras A. Butkevičius pabrėžė, kad turime pasiekti "lūžio tašką". Toliau delsti negalima. Aš visiems oponentams sakau, kad giliavandenis uostas - ne kieno nors norų ar užgaidų tenkinimas. Norint neišnykti Baltijos jūrinių uostų žemėlapyje - tai neišvengiama būtinybė.
Su kokia problema Klaipėdos uostas pradėjo Žiurkės metus?
Uostas ir jo veikla - makroekonominis šalies žaidėjas. Todėl problemų ratas bei verdančios diskusijos apima platų diapazoną - investicijos, rinkliavos, tarifai, tarptautinis bendradarbiavimas ir t. t. Esminė probleminė ašis lieka giliavandenio uosto klausimas. Neabejoju, kad platesnė diskusija žiniasklaidoje prisidėtų prie šio klausimo sprendimo.
Ko labiausiai tikitės šiais metais Klaipėdos uoste, kokie svarbiausi darbai jame bus daromi?
Visų pirma, kad sėkmingai bus panaudotos planuotos investicijos. Šiemet uostas dar kartą iš esmės pakeis savo gylio charakteristikas šiaurinėje uosto dalyje. Startuos keleivių ir krovinių terminalo statyba, 144 krantinės ir terminalų prie jos statybos darbai, geležinkelio infrastruktūros plėtra. Šie metai - tiek daug diskusijų keliančios žemsiurbės statybos pradžia.
Koks įvykis Klaipėdos uoste Kiaulės metais jus labiausiai nustebino gerąja, o koks blogąja prasme?
Ne tik mane, bet ir daugelį uosto ekspertų nustebino krovos tempų šuolis daugiau kaip 15 proc. To niekas neprognozavo. Stebėtis blogąja prasme - neleistina prabanga. Tenka s t e b ė t i, kad Klaipėdos uosto blogosios prasmės nepasiektų.
Kuri vieta uoste, jūsų manymu, problemiškiausia?
Vis dažniau uosto naudotojai įvardina uosto ir geležinkelio sąveikos vystymą. Neabejoju, kad dveji metai bus labai svarbūs šioje srityje įgyvendinant užsibrėžtus tikslus.
Koks didžiausias ir mažiausias pernai metų Klaipėdos uosto pirkinys?
Be abejo, didžiausias metų "pirkinys" - keleivių ir krovinių terminalo projektavimo ir statybos darbų startas. Jo kaina, preliminariais apskaičiavimais, įvertinant projektavimą, teritorijos paruošimą, paties terminalo statybą, superstruktūros dalį, Varnėnų gatvės geležinkelio viaduko, Minijos g. - Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukciją bei nemažai kitų neatsiejamų nuo šių projektų darbų, viršys pusę milijardo litų. Šis projektas gerąja prasme iš esmės pakeis ne tik uosto, bet ir miesto įvaizdį. Ar po tokių skaičių verta kalbėti apie mažiausią pirkinį?
Ar buvo pernai ir ar bus šiemet didinami atlyginimai Uosto direkcijos darbuotojams?
Buvo ir bus didinami atlyginimai. Tai būtina sąlyga, norint motyvuoti žmones ir išlaikyti aukšto profesinio lygio specialistus. Šių laikų algų didėjimo tendencijos privačiame sektoriuje verčia neatsilikti. Tuo labiau kad Uosto direkcijoje dirba unikalių specialybių atstovai, pavyzdžiui, locmanai. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai, pirmą kartą uosto istorijoje pasitikę beveik 300 metrų ilgio ir 54 metrų aukščio kruizinį lainerį "Constellation", net nenutuokė, kad Klaipėdos locmanas Vytautas Grigeliūnas ir laivo kapitonas tam ruošėsi savaitę. Apsukus uosto akvatorijoje šį gigantą ir prišvartavus, aš mačiau dar gerą pusvalandį nuo įtampos drebančias jų rankas. Taigi nepavydėkim!
Koks kurioziškiausias ar juokingiausias įvykis, Jūsų akimis žiūrint, pernai nutiko Klaipėdos uoste?
Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems žmonėms šio atsakymo skaityti nerekomenduoju. Pernai pavyko pralaužti ledus viešųjų logistikos centrų steigimo srityje. Kartą pamąsčius apie realią tokio centro steigimo vietą Klaipėdos uosto pašonėje, po mėnesio viename leidinyje pamatėme skelbimą, kad dalis to sklypo jau privati ir parduodama už šimtą milijonų litų. Dabar tarp draugų juokauju: jei turite žemės, nesvarbu kur, garsiai pamąstykite, kad ji tinka logistikai - pelną pasidalinsime.
Ko prašytumėte burtininko Klaipėdos uostui, be to, kad jame būtų kuo daugiau krovinių?
Turėčiaus tris norus. Pirmas - 2008-ieji - rinkimų metai, todėl prašau apsaugoti uostą nuo politinių spekuliacijų. Antras - norėčiau, kad baigtųsi trijų uosto kompanijų, kurios niekaip nepasidalina vienos teritorijos, skundai. Trečias - kad gilindami uostą pagaliau atrastume gintaro kambarį, tada didelė tikimybė, kad pagilinta bus daugiau nei prašome.
Ko linkėtumėte Uosto direkcijos ar kitų Susisiekimo ministerijos valdomų įmonių darbuotojams?
Be Uosto direkcijos, kuruoju dar penkias įmones: AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", AB "Smiltynės perkėla", Lietuvos saugios laivybos administraciją, Valstybinę vidaus vandenų laivybos inspekciją, VĮ Vidaus vandens kelių direkciją. Kolektyvas - daugiau kaip tūkstantis žmonių. Tenka tik apgailestauti, kad tiek maža galimybių žmogiškajam bendravimui. Todėl linkiu jiems turėti laiko gyventi, laiko bendrauti su savo mylimais žmonėmis, kuriems mes dėl atsidavimo darbui skiriame nepakankamai dėmesio.
Ko norėtumėte palinkėti Klaipėdai, kaip uostui, šiais metais?
Klaipėdą kiekvienais metais matau vis labiau gražėjančią, pastebiu visų miestiečių pastangas, verslo žmonių indėlį puošiant vienintelį Lietuvos uostamiestį. Todėl linkiu, kad ir toliau sparčiais šuoliais į priekį žengtų ne tik uosto, bet ir jame gyvenančių žmonių perspektyva, artimiausioje ateityje džiaugtis prieigomis prie vandens Klaipėdos piliavietės bei AB "Laivitė" teritorijose.
Ar Lietuvos žiniasklaida yra jums iškrėtusi kokią niekšybę?
Nemanau, kad Lietuvos žiniasklaida turėtų man skirti didesnį dėmesį. Dažniausios publikacijos - darbo tema. Na, jei kartais mano nuomonė skiriasi nuo straipsnio autorių, jokiu būdu nelaikau tai niekšybe.
Ko labiausiai pavydite Klaipėdos uosto konkurentams ar kaimynams?
Pavydas - man svetimas jausmas. Iš konkurentų reikia mokytis.
Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą