Klaipėdos ir Kaliningrado kapitonai kalba apie tuos pačius dalykus

Kaliningrade jūrų kapitonų asociacija įkurta 1989 metais. Klaipėdos jūrų kapitonų klubui praėjusių metų pabaigoje sukako 10 metų. Klubo pirmininko pareigas ėjusį kapitoną Ričardą Lučką pakeitė dar į jūrą tebeplaukiantis kapitonas Juozas Liepuonius.

Tiek Klaipėdos, tiek Kaliningrado jūrų kapitonai nori aktyviau bendradarbiauti vieni su kitais ir kalba apie tai, kad būtina labiau propaguoti jūrinę profesiją. Svečiai ragino eiti į mokymo įstaigas, susitikti su studentais, su moksleiviais ir bent žodžiu perduoti jiems savo patirtį.

Kaliningradiečiai turi išleistą knygą apie žuvies pramonės istoriją, kurią padovanojo Klaipėdos klubui. Joje išvardintos visos įmonės, visos mokymo įstaigos, visi darbo didvyriai. Rusai įsitikinę, kad istorijos neprisiminti negalima. Lietuvos kapitonai žvelgė su pavydu į tokią knygą, nors ir jie turi išleidę jūrų kapitonų nuotraukų albumą, kitų knygelių.

Kaliningradiečiai džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulio vandenyno muziejaus ekspozicija papildyta nauju žvejybos laivu, kad jie turi ir filmuotos medžiagos apie silkių operacijas, kad išleista paprasta liaudiška kalba parašyta memuarų knyga apie žvejybą, kuri platinama mokyklose.

Svečiai pasakojo, kad ir jų jūrininkai išeina į užsienio laivus, kad žvejybos laivuose apskritai mažai bėra norinčių dirbti, tačiau žvejus rengiančios mokyklos dar nemiršta. Kaliningradiečiai prisipažino pasiilgę kontaktų su kaimynais, su kuriais kažkada plaukiojo tomis pačiomis jūromis.

Prisiminimais apie darbą ir gyvenimą Kaliningrade pasidalijo kapitonas Sigitas Šileris, pirmas Lietuvos konsulas Kaliningrade. Jis sakė, kad kartais per dieną konsulate tekdavę priimti 650 žmonių. Lietuvos kapitonas paaiškino svečiams, kodėl jūrininkai džiaugiasi, jeigu laivui tenka užsukti į Kaliningradą - šiame uoste labai gražios moterys.

Lietuvos kapitonai į susitikimą buvo pasikvietę žiniasklaidos atstovus, su kuriais norėjo pasikalbėti apie tai, kad labai svarbu jūroje yra žmogus, kad žiniasklaida per daug dėmesio skiria komercinei jūrinės veiklos pusei ir per mažai - jūros žmogui. Žurnalistai siūlė Klaipėdos kapitonų klubui pabandyti priversti klubo narį Eimutį Astiką parašyti knygą. Kaliningradiečiai apgailestavo, kad nebeliko jų mėgiamo žvejų laikraščio "Majak".

Žodžiu, Lietuvos ir Rusijos kapitonus jaudina tie patys dalykai - kad jūrininkai netaptų muziejų eksponatais, kad egzistuotų uostai, o ne stividorinės kampanijos.

(Iš kairės į dešinę) Klaipėdos jūrų kapitono klubo sekretorius A. Kulbokas, pirmininkas J. Liepuonius, Kaliningrado asociacijos viceprezidentas V. Mezencev.