Klaipėdos konteinerių terminalas raitojasi rankoves

Uoste

Viena didžiausių konteinerių krovos bendrovių Baltijos šalyse UAB Klaipėdos terminalo grupė dar šiemet rugpjūtį pakeitė savo pavadinimą į UAB Klaipėdos konteinerių terminalą. Pokyčiai vyksta ne tik pavadinime, bet ir bendrovės veikloje.

Bendrovės generalinis direktorius Vaidotas Šileika "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog pagrindinė ir vienintelė pavadinimo pakeitimo priežastis - noras tiksliau atspindėti įmonės veiklą. Kadangi net 80 proc. įmonės veiklos sudaro konteinerių krova, tai UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) - tinkamesnis pavadinimas tokiai bendrovei.

V. Šileikos teigimu, pakeitus pavadinimą bus lengviau susigaudyti įmonės partneriams ir klientams ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. KKT yra pagrindinio konteinerių terminalo Klaipėdos uoste operatorius ir bendradarbiauja su visomis pagrindinėmis laivybos linijomis, gabenančiomis konteinerius per Klaipėdos uostą.

Praplėtė teritoriją

2005 m. pabaigoje tuometinė UAB Klaipėdos terminalo grupė įsigijo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos konteinerių terminalą pietinėje uosto dalyje, taip praplėsdama savo teritoriją. Pagrindine priežastimi, kodėl buvo nuspręsta įsigyti naują didesnį terminalą, bendrovės vadovas įvardijo visiškai išnaudotas galimybes. Atsižvelgiant į ankstesnės teritorijos dydį Minijos gatvėje, krovinių buvo perkraunama net daugiau nei planuota.

Naujoji teritorija Perkėlos gatvėje tapo specializuotu terminalu konteinerių krovai. Senojoje teritorijoje liko generalinių ir ro-ro krovinių terminalai.

Darbai vėluoja

Siekiant pagerinti KKT produktyvumą, šiuo metu terminale atliekami rekonstrukcijos darbai. Norima pailginti ir pagilinti krantinę. Tačiau, anot V. Šileikos, darbai gerokai vėluoja. Bendrovės vadovas stebėjosi, jog rekonstrukciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vilkina jau dvejus metus.

Tikimasi, jog pavyks pailginti ir pagilinti krantinę bent iki gruodžio pradžios. Planuojama, jog krantinės ilgis padidės nuo 450 iki 500 metrų, o gylis šalia krantinės, šiuo metu siekiantis pusdešimto metro, padidės 40 cm.

V. Šileika apgailestavo, jog dėl dabartinio krantinės ilgio bendrovė vienu metu gali aptarnauti vos du didesnius laivus, nors teoriškai čia turėtų tilpti net trys. Dabartinis gylis taip pat ėmė kelti problemų, mat laivų grimzlės vis didėja.

KKT generalinio direktoriaus teigimu, pati bendrovė šiais metais planavo investuoti apie 15 mln. litų. Pagrindinis dėmesys skirtas naujai konteinerių sandėliavimo aikštelei įrengti.

Konkurencija

Pasak V. Šileikos, bendrovei teks pasiraitoti rankoves, mat nemažu konkurentu tapo LKAB "Klaipėdos Smeltė". Ši kompanija praeitais metais padidino Klaipėdos uosto tarptautinį konkurencingumą atidarydama naują konteinerių terminalą. Dėl didesnio gylio prie "Klaipėdos Smeltės" krantinių jos paslaugomis ėmė naudotis kompanija MSC, anksčiau bendradarbiavusi su KKT. Anot pastarosios bendrovės vadovo, įmonės krova dėl to sumažės apie 20 proc.

V. Šileikos teigimu, "Klaipėdos Smeltė" - vidinis KKT konkurentas, tačiau neverta pamiršti ir išorinės konkurencijos. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į Rygos, Liepojos, Ventspilio ir kitus aplinkinius uostus, kurie vykdo panašią veiklą.

Mėnesio rekordas

V. Šileikos teigimu, šiemet KKT planuojama perkrauti per 300 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių).

Anot KKT vadovo, šiemet rugpjūtį buvo pasiektas visų laikų mėnesio rekordas - perkrauta beveik 29 tūkst. TEU. Per šių metų 10 mėnesių jau perkrauta daugiau kaip 257 tūkst. TEU - tai net 9 proc. daugiau nei praeitais metais tokiu pačiu laikotarpiu.

Krovos tonažas išliko maždaug toks pat kaip ir 2007 metais - apie 2,8 mln. t. Aptarnautų laivų skaičius šiemet taip pat nenusileidžia praeitiems metams - jų jau aptarnauta apie pusaštunto šimto.

Eglė RUŠKUTĖ