"Klaipėdos naftos" oro taršos monitoringas

Uostas ir ekologija

"Klaipėdos naftos" aplinkos oro taršos lakiaisiais organiniais junginiais bei azoto dioksidu kontrolę ir monitoringą atlieka sostinės įmonė "Ekolabora", kuri į aplinką išmetamų naftos produktų garų kiekį ir azoto dioksido koncentraciją ore matuoja kelis kartus per mėnesį trijuose postuose - Melnragėje prie meteorologijos stoties, prie tilto per geležinkelį ir prie Žalgirio stadiono.
   Šiuose postuose imant bandinius buvo registruojami ir metrologiniai rodikliai bei įmonėje vykdomi krovos darbai.

Leistinos normos neviršija

1994-2001 m. atliktos naftos terminalo rekonstrukcijos pagrindinis tikslas buvo, kad naftos produktų krova būtų saugi ekologiniu atžvilgiu. Rekonstruotos geležinkelio estakados, įrengtos šiuolaikinius reikalavimus atitinkančios siurblinės, rezervuarai. Labiausiai garuojantys naftos produktai (benzinas ir aviacinis kuras) kraunami į rezervuarus su pontonais (plaukiojančiais stogais), kurių garų sulaikymo efektyvumas siekia net 99,43 proc. Be to, šiuose rezervuaruose įrengti ir vožtuvai.

Po rekonstrukcijos AB "Klaipėdos nafta" technologiniu, ekologiniu ir saugos atžvilgiu atitinka tarptautinius reikalavimus. Tačiau aplinkos apsaugai ir dabar skiriamas didelis dėmesys bei investicijos.

Pagal Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento patvirtintą aplinkos oro monitoringo programą, "Ekolaboros" įmonė nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. ištyrė 360 lakiųjų organinių junginių bandinių, t.y. kiekviename iš trijų stebėjimo postų buvo paimta ir ištirta po 120 mėginių. Oro bandinių paėmimo ir sistemingo stebėjimo postai buvo parinkti atsižvelgiant į AB "Klaipėdos nafta" aplinkos situaciją, meteorologines sąlygas, vyraujančias vėjų kryptis, gyvenamųjų kvartalų išdėstymą. O pagrindinis "Klaipėdos naftos" vykdomo monitoringo tikslas - išsiaiškinti meteorologines ir naftos produktų krovimo sąlygas, kurių metu oro tarša yra nepalankiausia, ir numatyti priemones ją dar labiau sumažinti.

Dvejus metus trukusių sistemingų pagrindinių įmonės aplinkos oro teršalų matavimų (trijuose stebėjimo postuose) duomenų pagrindu jau galima daryti preliminarias išvadas. Stebėjimo laikotarpiu didžiausia lakiųjų organinių junginių (LOJ) vidutinė koncentracija buvo Žalgirio stadiono rajone - 2,33 miligramo viename kubiniame metre oro, o Melnragės gyvenvietėje mažiausia - 1,84 miligramo viename kubiniame metre oro.

Preliminariai nustatyta, kad lakiųjų organinių junginių didžiausia vidutinė koncentracija visuose trijuose postuose buvo fiksuojama pučiant pietų ir šiaurės vakarų krypties vėjui. Be to, visuose postuose šiltuoju metų laikotarpiu (kai oro temperatūra būdavo +10 ir daugiau laipsnių) vidutinė naftos produktų garų koncentracija ore buvo daugiau kaip du kartus didesnė už jų vidutinę koncentraciją šaltuoju laikotarpiu. O krovos darbų apimtys, vėjo greitis, oro drėgnumas ir slėgis neturėjo įtakos lakiųjų organinių junginių vidutinei koncentracijai ore.

Pateikiame šių metų antrojo ketvirčio monitoringo rezultatus (žr. lentelę Nr. 1), kurie patvirtina, jog į aplinką išmetamų naftos produktų garų kiekis leistinų normų neviršijo. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad naftos produktų kvapą žmogaus uoslė gali pajusti jau tuomet, kai jų garų koncentracija siekia vos 0,3 miligramo viename kubiniame metre oro. O leistina norma už aplink terminalą esančios 200 metrų pločio sanitarinės zonos ribų yra iki 4 miligramų kubiniame metre oro. Vadinasi, kvapas gali būti juntamas ir tada, kai lakiųjų organinių junginių koncentracija yra apie 10 kartų mažesnė nei leistina norma.

Lakiųjų organinių junginių (LOJ) koncentracija mg/kub.m

Leistina LOJ koncentracija atmosferos ore - 4 mg/kub.m

Matuoja ir azoto dioksido išmetimus

Įmonė, perkraudama mazutą, jį turi šildyti geležinkelio cisternose bei rezervuaruose (saugant). O garai šildymui per uždarą vamzdynų sistemą tiekiami iš bendrovės katilinės.

Dar prieš porą metų didelis naftos terminalo taršos šaltinis buvo mazutu kūrenama senoji katilinė, kuri per metus į aplinką išmesdavo apie 500 tonų sieros junginių. Šį taršos šaltinį leido likviduoti 2002 m. pradėjusi veikti nauja, Europos standartus atitinkanti terminalo katilinė, kuri kūrenama brangesniu ir ekologiškesniu kuru - gamtinėmis dujomis.

Tačiau AB "Klaipėdos nafta", skirianti didelį dėmesį ir investicijas aplinkos apsaugai, įtraukė naujosios katilinės azoto dioksido išmetimo į aplinką matavimus į monitoringo programą. Šio teršalo koncentracijos matavimai pradėti nuo praėjusių metų spalio. Per šį laikotarpį trijuose postuose ištirta 135 azoto dioksido bandinių.

Jau turimų duomenų pagrindu "Ekolaboros" įmonė "Klaipėdos naftai" pateikė preliminarias išvadas: stebėjimo laikotarpiu didžiausia azoto dioksido vidutinė koncentracija buvo prie Pauosčio geležinkelio stoties tilto - 0,055 miligramo viename kubiniame metre oro; didžiausia vidutinė koncentracija fiksuota pučiant šiaurės vėjui; krovos darbų apimtys, vėjo greitis, oro drėgnumas ir slėgis neturėjo įtakos vidutinei azoto dioksido koncentracijai ore.

Skaitytojams taip pat pateikiame šių metų antrojo ketvirčio monitoringo rezultatus (žr. lentelę Nr. 2), kurie rodo, jog į aplinką išmetamo azoto dioksido kiekis leistinų normų neviršijo. O leistina norma už aplink terminalą esančios 200 metrų pločio sanitarinės zonos ribų yra iki 0,068 miligramų kubiniame metre oro.

Azoto dioksido koncentracija mg/kub.m

Leistina azoto dioksido koncentracija atmosferos ore - 0,068 mg/kub.m

Ramunė VISOCKYTĖ