Klaipėdos uostas jau dirba pagal ES direktyvą

Užjūryje

Į klausimą, ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyva "Dėl uosto paslaugų prieinamumo rinkai" (Directive of the European Parliament and of the Council on market access to port services) bus privaloma, aiškiai neatsakyta ir neseniai Latvijos sotinėje Rygoje vykusioje Europos jūrų uostų asociacijos (European Sea Ports Organisation, ESPO) Generalinėje asamblėjoje.

Diskusiją asamblėjoje dėl ES uostų direktyvos įgyvendinimo vedė ESPO prezidentė, Švedijos uostų asociacijos pirmininkė Maria Nygren. Joje dalyvavęs Europos Komisijos Energijos ir transporto direktorato Trumpųjų pervežimų jūra ir uosto politikos departamento vadovas Volfgangas Elsneris (Wolfgang Elsner) teigė, kad toji direktyva yra tik tam tikros gairės, kad ji - rekomendacinio pobūdžio. Beje, jis pažymėjo, kad Klaipėdos uostas jau beveik dirba pagal minėtą direktyvą. Įspūdžiais iš ESPO Generalinės asamblėjos dalinęsis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas sako, jog kol kas dar niekas negali pasakyti, ar minėta direktyva bus privaloma, ar ne.

Nenustatytas kompensavimo mechanizmas

S. Dobilinsko manymu, kokių nors didesnių pokyčių direktyvos "Dėl uosto paslaugų pereinamumo rinkai" priėmimas Klaipėdos uostui neturėtų lemti.

Minėtoje direktyvoje numatoma, kad žemės nuomos sutartis uostuose negali būti pasirašyta ilgesniam nei 15 metų laikotarpiui. Tokiu atveju, jeigu uosto kompanijos yra nemažai investavusios į infrastruktūrą ir suprastruktūrą, tai tas laikotarpis gali būti 36 metai. Pagal dabar galiojančius Lietuvos įstatymus žemę uoste leidžiama išnuomoti 50 metų.

Pagal direktyvą pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, norint ją vėl išnuomoti būtų privalu skelbti tarptautinį konkursą. Jeigu buvęs uosto naudotojas nelaimėtų konkurso, jam turėtų būti kompensuota už investicijas į uosto infrastruktūrą, į suprastruktūrą. Tačiau kompensavimo mechanizmas nėra nustatytas. Jį nustatyti paliekama teisė tos šalies, kurioje yra uostas, Vyriausybei.

S. Dobilinskas juokauja sakydamas, kad jeigu ši direktyva bus privaloma, tai juristai turės labai daug darbo ir gerą uždarbį. Privatizuojant kompanijas Klaipėdos uoste buvo privatizuota daug objektų. Čia pakeisti kai kuriuos operatorius būtų labai sunku. Pavyzdžiui, kai kurie jų nutiesė savo nuomojamose teritorijose pokraninius kelius, komunikacijas, tinklus, paklojo aikštelių dangas, pastatė sandėlius ir t. t.

"Europos Parlamentas dar tebesvarsto priimti ar ne minėtą direktyvą. Netgi keliamas klausimas, o kas bus, jeigu direktyva nebus patvirtinta. Manau, drastiški spendimai šiuo klausimu nebus priimami. Be to, Klaipėdos kaip ir Rygos, Talino uostams didelio poveikio direktyva neturės, nes mes jau seniai dirbame pagal uosto valdymo modelį, vadinamą "landlord", verčiant į lietuvių kalbą tai būtų "žemvaldys uostas". Jo alternatyva yra municipalinis uostas,- sako S. Dobilinskas.

Klaipėdos uostui nekyla tokių problemų, kurios, pavyzdžiui, gali iškilti, sakykime, Vokietijos Hamburgo uostui. Pastarasis yra municipalinis uostas. Pagrindinė šio uosto krovos kompanija taip pat priklauso miestui, ji nėra privati. Suprantama, kadangi uostas ir miestas priklauso vienam šeimininkui, sąlygos Hamburgo uoste tai kompanijai vis tiek yra sudaromos geresnės. Klaipėdos uoste, pasak S. Dobilinsko, visoms krovos kompanijoms sudaromos vienodos sąlygos. Tik tarp jų pačių vyksta vidinė konkurencija. Uosto direkcijos generalinis direktorius teigia, kad Klaipėdos uostas verslui yra liberaliai atviras, nes jame nėra nė vieno kokios nors krovinių rūšies monopolisto.

ISPS kodeksas

ESPO asamblėjoje buvo aptarti ir ISPS kodekso (Ship and Port Facility Security code - laivų ir uostų saugumo kodeksas) įgyvendinimo klausimai.

Kai kurie Europos uostų vadovai mano, kad Europa turėtų priešintis Amerikos ekspansijai, turint omenyje keliamus reikalavimus dėl uostų saugumo, nes pagrindinis krūvis dėl laivų kontrolės ir kitų direktyvų įgyvendinimo tenka būtent Europos uostams.

S. Dobilinsko teigimu, vis dėlto sprendžiant iš uostų vadovų pasisakymų asamblėjoje aišku, kad kiekvienas uostas labai rimtai ruošiasi ISPS kodekso įgyvendinimui. Jo reikalavimų priežiūrą atlieka audito kompanijos.

Olandijos Roterdamo uostas jau kitų metų kovo mėnesį bus visiškai pasirengęs dirbti pagal ISPS kodekso reikalavimus. Jo priežiūrą šiame uoste atlieka audito kompanija KPMG.

"Nordic Veritas" atstovas pristatė Norvegijos uostų pasiruošimą šio kodekso įgyvendinimui. Norvegijoje uostai mažesni, bet jų yra daug, tad yra parengta bendra jų programa diegiant ISPS kodeksą.

Valentinas UBAS