Užsienio žiniasklaida skelbia, kad Kazachstanas statys terminalą Baltijos jūroje. Pasak Kazachstano nacionalinės geležinkelininkų bendrovės KTŽ ("Kazakhstan Temir Zholy") viceprezidento Kanato Alysbajevo (Kanat Allysbaev), svarstomas šalies terminalų statybos Kinijos, Irano ir Europos Sąjungos (ES) šalių uostuose klausimas.
Siekiant sukurti tranzitinių krovinių srautų konsolidavimo ir platinimo bei Kazachstano eksporto į užsienį centrus nustatyti pagrindiniai išorinių terminalų, t. y. esančių ne šalies viduje, vystymo taškai sausuose ir jūrų uostuose.
Skelbiama kad Kazachstanas svarsto galimybę įkurti terminalą Lietuvoje. Pasak K. Alysbajevo, šiuo metu ES šalyse vertinama vieta tokiam terminalui atsirasti ir sąlygos steigti bendrą įmonę. Anot jo, viena iš prioritetinių krypčių - Lietuvos uostas.
Preliminariais apskaičiavimais, planuojamo terminalo pajėgumas - apie 2 mln. tonų. Per jį būtų transportuojami Kazachstano eksporto kroviniai, taip pat organizuojami Pietryčių Azijos ir Kinijos krovinių srautai.
Klaipėdoje galimybių yra
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika teigia, kad kol kas viskas yra tik kalbų lygio ir kokių nors realių žingsnių nematyti. Jo manymu, noras Klaipėdos uoste statyti tokį terminalą ne kurios nors įmonės nuomojamoje teritorijoje būtų sudėtingas klausimas.
Paklaustas, ar įmanoma Klaipėdos uoste statyti naują terminalą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas atsakė: "Norint statyti terminalą reikia turėti žemės. Jeigu investuotojas turi žemės, mes įrengsime infrastruktūrą, o jis - terminalą. Gali būti, kad koks nors investuotojas nupirks kitą kompaniją ar jos dalį. Tarkime, kompanija turi kokius 5 atskirus terminalus. Gana paprasta yra vienam terminalui sukurti atskirą UAB-ą ir kam nors parduoti jo akcijas."
Klaipėdos uoste kol kas tėra tik viena bendrovė - UAB Birių krovinių terminalas, kurios 30 proc. akcijų yra nupirkęs Baltarusijos susivienijimas "Belkalyj".
Siekis - kuo daugiau krovinių
"Kiekviena Klaipėdos uosto kompanija pasirenka savo veiklos strategiją ir viziją. Jeigu matytų, kad koks nors partneris gali užtikrinti naujų krovinių atsiradimą uoste, manau, kiekviena įmonė įgyvendintų bendrą projektą su konkrečiu investuotoju", - sakė V. Šileika.
Jo manymu, Kazachstanas galėtų krauti Klaipėdos uoste birius krovinius, pavyzdžiui, grūdus, ferolydinius, metalus, naftą. Tai šalis daugiausia eksportuojanti žaliavas.
Anot V. Šileikos, Kazachstanas nėra potencialus konteinerių krovos partneris, bet, kalbant apie visus kitus krovinius, bendros įmonės galimybę galėtų svarstyti ir UAB "Klaipėdos konteinerių terminalas".
Jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis neneigia, kad su kazachais yra užmegzti kontaktai,vyksta darbinis procesas, tačiau detaliau situacijos nekomentuoja.
"Pagrindinis mūsų tikslas - siekti, kad uostas turėtų kuo daugiau krovinių. Kuo jų daugiau, tuo daugiau pinigų uždirbame Lietuvos ekonomikai. O į tai, kokia forma tai daroma, Uosto direkcija itin nesikiša. Tikrai yra būdų investuotojams ateiti pas mus, gauti žemės ir leidimą naudotis krantinėmis", - sakė A. Drungilas.
Steigia bendras įmones
A. Drungilas neatmetė galimybės, jog gali būti vystomas koks nors bendras Kazachstano projektas ar su AB "Lietuvos geležinkeliai", ar su uosto operatore "VPA Logistics".
"Žinoma, visos kalbos turi tam tikrą pagrindą. Tačiau kol kas neturiu informacijos, kad jau būtų kokia nors sutartis pasirašyta, bet neatmetu galimybės, kad artimiausiu metu tai gali įvykti", - sakė V. Šileika.
Pranešimas, jog Kazachstanas statyts terminalą Baltijos jūroje, ko gero, yra susijęs su "VPA Logistics". Ji kartu su šios šalies verslininkais kuria dvi įmones - vieną Kazachstane, kitą Klaipėdoje.
Vakar telefonu susisiekus su "VPA Logistics" Geležinkelio operacijų padalinio vadovu Gintautu Kunicku, šis patvirtino esantis Kazachstane ir tai, kad pasirašytos bendrų įmonių steigimo sutartys. Pasak jo, bendras terminalas galbūt ir bus statomas, tai planuojama, tačiau kol kas tai ateities klausimas. Per "VPA Logistics" keliaus konteinerizuoti traukinio "Saulė" kroviniai.
Šalių uostus - prekybai
Beje, galimybe importuoti maisto produktus iš Lietuvos ir naudotis Klaipėdos uostu savo prekių eksportui į Baltijos ir Šiaurės šalis domisi Omanas. Apie tai vakar pranešė šioje Arabų pusiasalio šalyje viešintis premjeras Algirdas Butkevičius.
Su Omano vicepremjeru Saijudu Fadu Mahmudu Al Saidu (Sayyid Fahd Mahmoud Al-Said) Vyriausybės vadovas sakė aptaręs galimybes išnaudoti abiejų šalių uostus prekybai.
"Kalbėjomės ir apie Klaipėdos jūrų uostą, kad jis galėtų tapti centru jų prekių eksportui į Baltijos ir Skandinavijos šalis, o Omano uostai galėtų būti naudojami mūsų šalies eksportui į Persijos įlankos regioną", - sakė A. Butkevičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą