Pirmą kartą Lietuvoje atlikta kruizinių laivų turistų apklausa per daug nenuliūdino. Manoma, kad kruizinė laivyba stipriai augs tiek visame pasaulyje, tiek Baltijos jūros regione, vadinasi, ir Klaipėdoje, nes kruizai, be kita ko, pinga.
Kruizinių laivų krantinė Klaipėdos uoste pastatyta 2003 m., į ją investuota 24 mln. Lt. Klaipėdą šiemet aplankė 36 tūkst. 800 kruizinių laivų turistų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vien tik iš kruizinių laivų 65 įplaukimų šiemet surinko per 2 mln. Lt rinkliavų, pernai iš 48 įplaukimų - 1,8 mln. Lt.
"Palikti" pinigai
Apskaičiuota, kad vidutinė šiemet kruizinių laivų turisto Klaipėdos regione išleista pinigų suma - 45 eurai, skaičiuojant ir 29 proc. tų, kurie neišleido nė cento. Be pastarųjų, imant tik tuos, kurie kažką pirko, vidutinė išleista suma būtų 61 euras. Beje, Rygoje šie skaičiai mažesni, atitinkamai 33 ir 44 eurai.
Didžioji dalis pinigų, apie 62 proc., išleista suvenyrams, 37 proc. - mastui, 5 proc. - pramogoms, 4 proc. - transportui.
Vidutinė vieno turisto išleistų pinigų suma būtų dar didesnė, jeigu pridėtume pinigus, kuriuos turistai išleidžia pirkdami laivuose siūlomas ekskursijas po regioną, į kurį atplaukė laivas. Vidutiniškai viena tokia ekskursija užsienio turistui kainuoja apie 30 eurų.
Vokiečių turistai beveik 100 proc. vyksta į ekskursijas. Didžiuosiuose laivuose, plukdančiuose apie 2 tūkstančius turistų, ekskursijas perka paprastai apie pusė keleivių. Parduotų ekskursijų skaičius dar priklauso ir nuo to, kelintas uostas, į kurį užsuko laivas, yra Klaipėda. Žinoma, jeigu ji - dešimtas, tikėtis, kad daug žmonių norės ekskursijų, neverta.
Mokėsi iš italų
Tokie duomenys pateikti po to, kai Klaipėdoje įgyvendinant Europos Sąjungos iš dalies finansuojamą INTERREG III C PORT-NET projektą buvo atlikta studija "Iššūkiai ir ateities tendencijos: Europos uostai ir keleiviai - Baltijos regionas (Talinas, Ryga, Klaipėda ir Kaliningradas)", kainavusi per 21 tūkst. eurų. Viena iš jos sudėtinių dalių - pirmą kartą Lietuvoje surengta kruizinių laivų turistų apklausa.
Studiją atlikusios Lietuvos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės UAB "Spinter tyrimai" direktorius Ignas Zokas sakė, jog patirties atliekant apklausą semtasi iš italų. Jo manymu, pirmas blynas Lietuvoje nebuvo prisvilęs.
Kruizinė laivyba plečiasi
Šiuo metu visame pasaulyje įvairiuose regionuose plaukioja apie 300 kruizinių lainerių. Iki 2012 metų pasaulyje ketinama pastatyti dar apie 50 naujų kruizinių laivų. Kai kurie jų galės plukdyti daugiau nei 5000 keleivių.
Kruizai šiuo metu pinga, tad šia pramoga naudojasi vis daugiau atostogautojų. Prognozuojama, jog iki 2010 metų kruizinių laivų keleivių skaičius sieks 20-22 mln., o pernai jų tebuvo tik 16 milijonų.
Baltijos jūros regione šiemet savo laivus jau dislokavo daugiau kaip 30 kruizinių linijų atstovų. Iš viso šiame regione dislokuota 50 lainerių.
Studiją atlikę tyrėjai daro išvadą, kad kruizinė laivyba stipriai augs tiek visame pasaulyje, tiek Baltijos jūros regione, tad ir Klaipėdoje.
Apie Klaipėdą - mažai
Liepą-rugpjūtį Klaipėdoje buvo apklausta 750 respondentų iš skirtingų šalių, atplaukusių 13 kruizinių laivų. Siekiant palyginti apklausos rezultatus, taip pat interviu forma buvo kalbinami ir 150 respondentų Rygoje, atplaukusių laivais "Constellation" ir "Marko Polo", kurie lankėsi ir Lietuvos uoste.
Nors laivais į Klaipėdos uostą atplaukia daugiausia vokiečių turistų, tačiau manoma, kad miestui pelningesni yra amerikiečiai, todėl buvo nemažai apklausta ir jų. Vienas trečdalis apklaustųjų buvo vokiečiai, apie 15 proc. - iš Jungtinės Karalystės. Du trečdaliai apklaustųjų, atplaukę laivu, vyko į organizuojamas ekskursijas, trečdalis ėjo pasivaikščioti po miestą savarankiškai.
Vos ne 60 proc. apklaustųjų iki tol beveik nieko nebuvo girdėję nei apie Lietuvą, nei apie Klaipėdą, tik tiek, kad ji yra Lietuvoje ir kad anksčiau vadinta Memeliu. 33 proc. žinojo šiek tiek. Apie Rygą žinojo daugiau apklaustųjų, apie 44 proc. Pasak I. Zoko, amerikiečiai ir apie Švediją ne daug težino, tad nusiminti neverta.
Žavėjo gamta
Daugiau nei pusė, t. y. 75 proc. apklaustųjų įspūdžiai buvo geresni nei tikėjosi. Apie 90 proc. jų labai gerai vertino Lietuvos gidų darbą, vietovės patrauklumą. 89 proc. sakė norį į Klaipėdą sugrįžti po 5-10 metų, t. y. devyni iš dešimties apklaustųjų žadėjo grįžti. Jeigu nors 3 iš jų grįš iš tikrųjų, ir tai bus gerai, mat jie, ko gero, atvyks su savo šeimos nariais ir paliks mūsų krašte dar daugiau pinigų.
Didžiųjų laivų turistai buvo maloniai nustebinti sutikimo su šokiais, ko jie nematė Rygoje. 80 proc. apklaustųjų toks sutikimas patiko, 17 proc. - nepastebėjo ir tik 1,5 proc. - nepatiko.
Daugelį turistų sužavėjo gamta. Daugiau nei pusei jų gerą įspūdį padarė ir viešoji tvarka bei saugumas. Beje, didelis procentas negalėjo vertinti kavinių ir barų darbo, nes jie neturėjo laiko jose apsilankyti.
Smulkių pinigų problema
Prasčiausiai turistai vertino apsipirkimo galimybę. Ne vienam jų, norėjusiam įsigyti vieną kitą suvenyrą, iškilo smulkių pinigų problema. Jie nerado bankomatų, valiutos keityklų, o smulkieji amatininkai nepriėmė eurų ir dolerių. Sakoma, jog Klaipėdoje amatininkai ima ir eurais, ir doleriais, o Nidoje tai iš tikrųjų esanti problema.
Klaipėdoje turistams patiko gamta, draugiški žmonės, senamiestis ir švara. Nepatiko gatvės ir šaligatviai, per trumpas buvimo laikas ir skubėjimas.
Teisinga linkme
Paprašytas padaryti išvadą, I. Zokas sakė: "Būkim realistai. Klaipėda nėra Sankt Peterburgas ar Talinas. Joje žengiami tik pirmi kruizinio verslo žingsniai, net smetoninėje Lietuvoje nebuvo plėtojama kruizinė laivyba. Einama labai gera kryptimi. Kelios turistų pastebėtos techninės problemos bus likviduotos, o pats procesas plėtojamas teisinga linkme. Baltijos šalių regionas yra patrauklus, dar neatrastas, jis vilios intelektualius keleivius, ir Klaipėdos uostas būtinai turi dalyvauti šiame žaidime."
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą