KLASCO stengsis išlaikyti turimą krovinių srautą

KLASCO stengsis išlaikyti turimą krovinių srautą

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, nepaisydama prasidėjusios recesijos, stengsis ir šiemet išlaikyti praėjusių metų krovos lygį, planuoja nemažas investicijas ir neketina mažinti įgyvendinamos darbuotojų socialinės programos.

Pernai AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) perkrovė 13,4 mln. tonų krovinių ir pasiekė visų laikų rekordą. Pastarieji dveji metai bendrovei buvo itin sėkmingi: 2010-aisiais krovos augimas per metus sudarė per 2 mln. tonų, o pernai - per 3 mln. t.

Pernai, palyginti su užpernai, bendrovė krovė 34 proc. daugiau trąšų (60 proc. buvo tranzitiniai kroviniai), jų perkrauta 3,5 mln. Trąšoms krauti skirta 5 krantinė išnaudojama apie 90 proc. Ro-ro krovinių pernai Jūrų perkėlos terminale pietinėje uosto dalyje krauta 24 proc., generalinių (bendrųjų) krovinių - 40 proc. daugiau.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu rekonstruojamos 8-9 krantinės, kuriomis naudojasi KLASCO. Kai bus baigti darbai, prie šių krantinių bus kraunami "Panamax" tipo laivai, jose numatoma plėsti KLASCO veiklą, t. y. statyti naujus terminalus. Tačiau rekonstrukcijos metu 1,5 krantinės "išimta" iš gamybos zonos ir kol kas bendrovė negali jomis naudotis. Ir vis dėlto KLASCO pavyko dėl šios priežasties krovos apimčių nesumažinti.

Beje, ši bendrovė garbingai laikosi principo - krovinius bando pritraukti iš šalies, t. y. nesistengia jų perimti iš Klaipėdos uoste dirbančių bendrovių. Naujas jos krovinys pernai - Rusijos metalo briketai, 2011-aisiais jų perkrauta apie 600 tūkst. t.

Socialinės programos nemažins

Šiemet bus stengiamasi išlaikyti tokias pačias krovos apimtis kaip pernai. Jūrų perkėlos terminale tikimasi 4-5 proc. augimo, palyginti su dabartinėmis krovos apimtimis.

Dėl recesijos KLASCO ketina dar kartą peržiūrėti savo sąnaudas ir jas mažinti, tačiau neplanuoja mažinti darbuotojams skirtos socialinės programos. Šiemet numatoma skirti tokią pačią pinigų sumą Platelių poilsio bazei atnaujinti, nebus atsisakoma ir tradicinių renginių, tokių kaip veteranų diena ir kt.

Vidutinis atlyginimas bendrovėje - apie 4 tūkst. Lt, minimali alga nuo šių metų pradžios - 1000 Lt. Visi KLASCO darbuotojai, kurie dirbo 2012 m. sausio 1 d., t. y. apie 700 žmonių, šiemet apdrausti sveikatos draudimu bendrovės sąskaita. Išmoka vienam darbuotojui sudaro apie 4 tūkst. Lt. Ji sudaryta iš dviejų dalių: viena dalis pinigų skirta stacionariam gydymui apmokėti, kita - tyrimams pasidaryti, dantims susitaisyti, pasinaudoti okulisto paslaugomis, vaistams nusipirkti ir t. t.

Reikės naujų darbuotojų

Pagal pernai patvirtintą dešimties metų KLASCO vystymo programą, iki 2022 metų kasmet numatoma investuoti į terminalų plėtrą ir modernizavimą 20-40 mln. Lt. Pernai pastatytas grūdų terminalas, kainavęs 23,5 mln. Lt, pradėtas eksploatuoti rugsėjo 15 d.

Vitės kvartale numatoma terminalo statyba. Šiemet pavasarį šiaurinėje uosto dalyje planuojama pradėti birių krovinių terminalo statybą, kurį planuojama pastatyti per dvejus metus ir 2013-aisiais pradėti eksploatuoti. Jau baigiamas projektuoti apie 90 tūkst. t talpos birių trąšų sandėlis.


Tam numatomos apie 30 mln. Lt investicijos. Tikimasi, kad pradėjus veikti šiam terminalui, į Klaipėdos uostą bus pritraukta apie 1,5-2 mln. t papildomų krovinių. Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, aplinkiniai gyventojai dėl naujo terminalo jokių nepatogumų neturėtų patirti, nes nebus kraunama greiferiniu būdu, bus perkama krovos mašina ir naudojama uždara krovos technologija.

Turint omenyje bendrovės planus statyti trąšų terminalą, t. y. jį plėtoti pastatant naują sandėlį, kuriame bus diegiamos naujos technologijos, KLASCO reikės 50-60 naujų vidutinės ir žemosios grandies darbuotojų. Pasak A. Paužos, kiek darbuotojų bus priimta, priklausys nuo tuo metu turimo krovinio, nes vieni kroviniai labai imlūs darbo jėgai, kiti - ne.

TRADICIJA. Tradiciškai KLASCO vadovai A. Pauža (kairėje) ir V. Kaunas prasidėjus naujiems metams apžvelgia bendrovės rezultatus praėjusiais ir perspektyvas naujais metais.

Naujoje krantinėje - nauji kroviniai

Kitas projektas - baigti įrengti 144 krantinės, esančios pietinėje uosto dalyje, suprastruktūrą, į kurią bus investuota apie 10 mln. Lt. Kadangi ši krantinė pastatyta nuo nulio, joje reikia įrengti inžinerinius, vandenvalos, elektros tinklus, valymo įrengimus, be to, 4 ha teritoriją reikia uždengti specialiomis plokštėmis.

Šia krantine planuojama pradėti naudotis jau šiemet, o galutinai baigti kitąmet. Kranai jau stovi, Uosto direkcijos užsakymu tiesiamas geležinkelis, jo darbus planuojama baigti šiemet vasarą. Kokie terminalai joje atsiras, KLASCO vadovybė dar neskelbia. Pasak A. Paužos, krovinių srautas jau yra, galbūt dalis jų bus perkelta iš šiaurinės uosto dalies, o šiuo metu vyksta derybos dėl dviejų naujų krovinių. Anot vadovo, metų vidury jau bus pasiruošta šiam darbui.


Problema - geležinkeliai

A. Paužos teigimu, labai aktualus viso Klaipėdos uosto klausimas - Pauosčio geležinkelio stoties plėtra.

Pernai KLASCO krovė rusiškus grūdus, šiuo metu veda derybas su kitomis kompanijomis dėl nelietuviškų grūdų krovos. Pasak bendrovės vadovo, pagrindinė problema - geležinkelių vagonų trūkumas. Būtų galima kalbėti ir apie Kazachstano grūdų krovą Klaipėdos uoste, bet šioje šalyje, kaip ir Rusijoje, kyla problemų dėl vagonų. Kazachstane yra supilti kalnai grūdų, kurie neišvežami vien tik todėl, kad trūksta vagonų. KLASCO galėtų priimti ir krauti juos, bet kazachai nesugeba atvežti. Prognozuojama, jog kol Rusijoje geležinkelio kompanijos pradės normaliai dirbti, praeis dar metai kiti. Tad Lietuva gyvena daugiausia iš savo ir iš Baltarusijos kompanijų krovinių.

Visiems uostininkams, ne tik KLASCO, nerimą kelia nuolatinis geležinkelių tarifo augimas. Šiemet jis nuo metų pradžios padidėjo 6 proc. KLASCO tarifai iš esmės nekito 10-15 metų, nors kai kuriems kroviniams jie nežymiai buvo padidinti. Pasak KLASCO komercijos direktoriaus Vytauto Kauno, kai kurie kroviniai yra tokie "jautrūs", kad net keliais centais didinti krovos tarifų negalima. Turint omenyje, kad KLASCO tenka konkuruoti ir su kaimyninių Baltijos jūros regiono, ir su Juodosios jūros regiono valstybių krovos terminalais, bendrovei, ypač jos komercijos tarnybai, reikia suktis ir dirbti iš peties.

Pasak V. Kauno, Lietuva deda viltis į tai, kad Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas ketina nustatyti bendrą geležinkelio teritoriją. Tada Lietuva atsidurtų tokioje pačioje pozicijoje kaip Estija ir Latvija. Šiandien Lietuvai krovinių gabenimas per Baltarusiją tranzitu - papildomi kaštai.

Neprarandama optimizmo

Anot KLASCO generalinio direktoriaus A. Paužos, dėl naujų krovinių vyksta didžiulė konkurencinė kova tarp valstybių. Latvija analizuoja situaciją ir bando juos pritraukti į savo uostus. Beje, ji turi tiesioginį transporto koridorių su Rusija, tad jai šioje situacijoje kiek geriau nei Lietuvai. Pasak bendrovės vadovo, konkurencinėje kovoje KLASCO laimi kartais ir todėl, kad joje per parą greičiau iškraunami vagonai.

Pasak A. Paužos, bet kurios valstybės uostas yra tarptautinės prekybos atspindys. Šiuo metu trąšų krova šiek tiek mažėja, ir tai, anot jo, susiję su recesija, t. y. prekybos mažėjimu, sąlygojančiu ir krovinių mažėjimą. Tačiau KLASCO vadovas nusiteikęs optimistiškai, nes yra valstybių, kurios, tikimasi, padės pasauliui. Kroviniai keliauja tiek į Brazilijos, tiek į Indijos, tiek į Kinijos rinkas. Šios valstybės turi potencialą augti. Be to, prognozuojama, kad ir vidutinis, ir smulkus verslas augs tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje, tiek Kazachstane. Anot A. Paužos, prekių gamyba Rytų regione didės.

Neseniai Maskvoje vykusioje konferencijoje viešai pasakyta, kad 2015 metais Rusija nesugebės išvežti apie 260 mln. t savo krovinių dėl blogos infrastruktūros. Pasak V. Kauno, tai, kad Rusijoje statomi uostai - vienas dalykas, o kitas - šalies infrastruktūra dar yra apgailėtino lygio. KLASCO komercijos direktorius tikina, kad Baltijos valstybių infrastruktūra yra kur kas geresnio lygio.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos vadovas juokauja, kad Lietuvos uostui padeda ir kitos valstybės, kurios neduoda leidimų įvažiuoti. Anot jo, krovos augimas Klaipėdos uoste buvo pasiektas kitų valstybių sąskaita. Pavyzdžiui, pernai per Lietuvą buvo išgabenta apie 10 mln. t Baltarusijos krovinių. Viena tona duoda 75 Lt pajamų visiems proceso dalyviams, vadinasi, Lietuva uždirbo 750 mln Lt.

Sidebar placeholder