Kodėl Latvijos jūrininkams geriau nei Lietuvos?
Kodėl Latvijos jūrininkams geriau nei Lietuvos?

Lietuvos kapitonai, dirbantys užsienio laivuose, klausia, kodėl jų bazinė alga Norvegijos laivuose tik šiek tiek didesnė už filipiniečių? Kodėl jūrininkų socialinių garantijų atžvilgiu Lietuva atsilieka nuo Latvijos?

Asociacijos Jūrų kapitonų kubo narių susirinkime tanklaivių kapitonas Saulius Lučka kėlė klausimą Lietuvos jūrininkų sąjungai (LJS) dėl kolektyvinių sutarčių, pasirašytų 2015 metais. Jose nurodytomis sąlygomis Lietuvos jūrininkai dirba pagal kontraktus užsienyje laivuose su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis. Todėl jiems tas dokumentas yra labai svarbus. Pasak S. Lučkos, nuostabą kelia tai, kad tose kolektyvinėse sutartyse Lietuvos piliečių bazinė alga yra tik truputį didesnė už filipiniečių.

Norvegijos laivuose, plaukiojančiuose ne su Norvegijos vėliava, tanklaivių kapitono lietuvio bazinė alga - 2400 JAV dolerių, latvio - 2700, ruso - 2750, kroato - 4200, lenko - 4280 dolerių. Kodėl Lietuvos profsąjunga pasirašo tokias kolektyvines sutartis? Kodėl lietuvių bazinė alga mažesnė už rusų, latvių, lenkų?

Pasak S. Lučkos, žinoma, prie tos bazinės algos prisideda dar įvairūs priedai, o didžiausią dalį sudaro papildomas kompanijos atlygis, todėl jūrininko alga yra gana didelė. Tačiau, jeigu kas nors nutinka, viskas skaičiuojama nuo bazinės algos. Ji svarbi, kai žmogus keliauja, jeigu suserga ir būna išsiųstas į ligoninę, nes ligonpinigiai skaičiuojami nuo jos. Jeigu laivas plaukia per karo zoną, jeigu laivas būna parduotas, irgi skaičiuojama nuo bazinės algos. S. Lučkos manymu, todėl labai svarbu, kad ji būtų kuo didesnė. "Kuo mes blogesni už lenkus?" - klausia Lietuvos kapitonas.

Laikomasi vienodos politikos

Pasak LJS pirmininko Petro Bekėžos, visų profsąjungų, kurios dirba Norvegijoje, t. y. Vidurio ir Rytų Europos, Norvegijos jūrininkų profesinių sąjungų komitetas "Scocin" kasmet svarsto jūrininkų darbo užmokesčio, darbo sąlygų, socialinių reikalų etc. klausimus ir laikosi bendros politikos Norvegijos laivų savininkų atžvilgiu. Norvegijos laivuose įdarbinami jūrininkai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Kroatijos, Rusijos, Ukrainos. Žinoma, kiekviena šalis derasi atskirai, bet joms atstovauja ir Norvegijos profsąjunga, vyksta trišalės derybos. Bendri visų jūrininkų atlyginimai, turint omenyje ir papildomus priedus, jo manymu, turėtų būti daugmaž vienodi.

KAPITONAI. Tanklaivių kapitonai Saulius Lučka (dešinėje)ir Viktoras Bondarenka Jūrų kapitonų klube sudaro tarsi jaunimo flangą. Tiesa, pastarasis dar tik ketina stoti į šią organizaciją. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Anot LJS pirmininko, tokių didelių bazinės algos skirtumų, kuriuos vardina S. Lučka, negalėtų būti, be to, reikėtų žiūrėti, koks susidaro bendras atlyginimas. Trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos piliečių atlyginimų lentelės, suprantama, nėra vienodos.

"Kapitonas pasižiūrėjo tik bazinius atlyginimus, bet neima visumos, neanalizuoja mokestinių sistemų kiekvienoje šalyje. Jis ištraukė tik mažą dalelę iš visos sistemos, todėl susidaro šiek tiek iškreiptas vaizdas. Suplakti į vieną krūvą laivų su "patogiomis" vėliavomis ir NIS vėliavos (Norvegijos antras laivų registras) laivų pareiginiai atlyginimai, nes ir vieni, ir kiti laivai priklauso savininkams iš Norvegijos, bet tai du skirtingi dalykai. Turėtume sėsti su juo ir viską sudėlioti į lentynėles", - teigė P. Bekėža.

Latviai ir lenkai paklausesni

Dar 1994-1995 metais, kai žlugo Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra", LJS viena iš pirmųjų užmezgė ryšius su Norvegijos profsąjunga dėl Lietuvos jūrininkų įdarbinimo Norvegijos laivuose. Tada buvo sudarytos pirmosios kolektyvinės sutartys ir labai daug žvejų įdarbinta Norvegijos laivuose.

Pasak P. Bekėžos, Lenkijos ir Latvijos vyriausybės su Norvegijos vyriausybe pasirašė sutartis, tad Latvijos ir Lenkijos jūrininko socialinio draudimo mokestį leidžiama mokėti savo šalyje.

"Jų jūrininkai tapo paklausesni, kadangi laivų savininkams nereikia mokėti socialinio draudimo už juos Norvegijoje. Mūsų Vyriausybė to nepadarė, todėl didesnė dalis mūsų jūrininkų, dirbusių laivuose su NIS vėliava, buvo išvaryti iš jų, išėjo į laivus, plaukiojančius su "patogiomis" vėliavomis. Dabar NIS laivuose darbuojasi tik 19 mūsų jūrininkų", - kalbėjo P. Bekėža.

Mirties atveju negautų nieko

Tanklaivio kapitono S. Lučkos manymu, palyginti su Latvijos mokestine politika, socialinėmis garantijomis, Lietuva gana stipriai atsilieka. Iš Latvijos jūrininkų atlyginimų išskaičiuojami 45 doleriai į socialinį fondą, t. y. BTA draudimas. Jeigu jūrininkui kas nors nutinka, jis važiuoja į tą ligoninę, su kuria jūrininkai yra pasirašę sutartį, ir yra gydomas nemokamai.

P. Bekėžos teigimu, Lietuvos jūrininkams primokamas sveikatos draudimas laivuose, plaukiojančiuose su "patogiomis" vėliavomis, t. y. speciali priemoka, neįeinanti į darbo užmokestį

S. Lučka pasakojo, jog 40 metų kapitonui iš Latvijos buvo daroma širdies operacija ir jis mirė. Kadangi Latvija turi tokią sistemą, mirusio kapitono šeima gavo 40 tūkst. dolerių kompensaciją. "Mirusio Lietuvos jūrininko šeima negautų nieko", - kalbėjo kapitonas.

P. Bekėža sutiko su tuo, kad mirus jūrininkui laive, plaukiojančiajame su Lietuvos vėliava, jo šeima negautų nieko, išskyrus tik tą vienkartinę pašalpą laidotuvėms.

LJS pirmininkas informavo, jog šiuo metu kalbamasi su AB "DFDS Seaways" vadovybe dėl jūrininkų draudimo P&I klubuose, kad jūrininko mirties atveju būtų mokama papildoma vienkartinė išmoka.

P. Bekėžos teigimu, laivuose, plaukiojančiuose su "patogiomis" vėliavomis ir turinčiuose kolektyvines sutartis, pagal Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) reikalavimus, draudimas P&I klubuose yra privalomas, ir jūrininko žūties atveju jo šeima gautų išmoką.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder