Žuvininkystė
Pastaruoju metu Lietuvos žuvininkystės sektoriuje kyla didesni ar mažesni konfliktai, skandaliukai. Pavyzdžiui, Kuršių marių žvejai nebenori būti dviejų ponių (dviejų ministerijų) tarnais ir pradėjo ieškoti dingusios Europos Sąjungos paramos, skirtos Lietuvos vidaus vandenims.
Į "Vakarų ekspreso" klausimus atsako Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Aidas Adomaitis.
Kaip vertinate situaciją UAB "Baltlanta", turint omenyje jos žvejybos laivų areštą?
Deja, tam daryti kokią nors įtaką mes negalime. Kiek pavyko išsiaiškinti, tas laivų areštas reiškia, kad negalima keisti jų nuosavybės: parduoti, išnuomoti, užstatyti. Jeigu byla pasisuktų nenaudinga bendrovei linkme, laivai liktų kaip užstatas, kad būtų galima iš jos išieškoti pinigų. Iš atitinkamų valstybės institucijų nesame gavę jokio pavedimo ką nors daryti: ar stabdyti žvejybą, ar atimti leidimus. Bendrovė turi teisę žvejoti, t. y. ji ir toliau atlieka ūkinę veiklą. Laivų įguloms jokios grėsmės nėra. Žmonėms, ko gero, kelia nerimą prisiminimai apie buvusios valstybinės žvejybos laivyno įmonės "Jūra" laivų areštus. Jie būdavo areštuojami užsienio šalių tarnybų prašymu ir laikomi su visa įgula kokiame nors Argentinos uoste. Tokiu atveju žvejų laisvė būdavo gerokai apribojama. O "Baltlantos" laivų įguloms apribojimų nėra, tik bendrovės vadovybės veiksmai suvaržyti nuosavybės atžvilgiu.
Ar žemės ūkio ministrės įsakymą parduoti menkę tik aukcione turi vykdyti ir UAB "Baltlanta" laivai, žvejojantys Baltijos jūroje? Ši bendrovė buvusioje AB "Laivitė" teritorijoje turėjo iškrovos vietą ir jos laivai pristatydavo žuvį savai žuvies perdirbimo įmonei UAB "Fishlita".
Taip. Įsakymas taikomas visoms įmonėms, kurių laivai gaudo menkes Baltijos jūroje. Dabar yra palikta tik viena iškrovimo vieta - krantinė prie Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono. Pirmas žuvies pardavimas turi vykti aukcione. Šios priemonės imtasi norint sustiprinti menkių sugavimo kontrolę. Europos Sąjungoje (ES) jau pasižymėjo lenkai, kurie sugavo menkių du kartus daugiau nei tai leido daryti jiems skirta kvota. Jiems ES buvo išvis uždraudusi žvejoti. Europos Komisija yra pareiškusi, kad deklaruojamas sugautos menkės kiekis neatitinka iš jos pagamintos produkcijos kiekio, pastarasis gerokai didesnis. Todėl ES reikalauja griežtinti apskaitą.
Manau, kad mūsų žvejams aukcionas nepatinka todėl, kad, nepaisant kontrolės, visada atsirasdavo vadinamosios juodosios žuvies. Pradėjus pardavimą aukcione jos praktiškai nebegali būti. Na, žinoma, 100 proc. ji neišnyks, bet kontrolė jau bus gana stipri. Pagal mūsų atliktus skaičiavimus, Lietuvos žvejai visą žvejybos kvotą gali išnaudoti per du tris mėnesius, o visą kitą žaliavą turi susirinkti iš kitur: ar iš latvių, ar iš estų.
Ar ir Lietuvos žvejai gaudo vadinamąsias juodąsias menkes?
Negalėčiau vienareikšmiškai atsakyti. Mes 100 procentų nepatikrindavome. Iš visų laivų, kurie grįždavo iš žvejybos jūroje, patikrindavome tik apie 30 proc. Žvejai pasirenka laiką grįžti tada, kai mažesnė tikimybė, kad bus tikrinami. Žvejybos Baltijos jūroje departamento Klaipėdoje Žvejybos skyriuje dirba tik 5 inspektoriai. Jie vykdo ir daugiau funkcijų, ne tik tikrina laivus. Didinti inspektorių skaičių Klaipėdoje nesame numatę.
Kaip bus baudžiami tų laivų, kurie nevykdys ministrės įsakymo, savininkai?
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą jie bus baudžiami už žuvies pirminio pardavimo reikalavimų nesilaikymą. Pirmą kartą numatyta gan nedidelė piniginė bauda, pasikartojus įsakymo nepaisymui tai jau bus traktuojama kaip šiurkštus pažeidimas. Griežčiausia bausmė - licencijos žvejoti atėmimas. Taigi įsakymą žvejai privalės vykdyti.
Kuršių marių žvejai piktinasi, kad yra priklausomi nuo dviejų ministerijų - Žemės ūkio ir Aplinkos, tad, jų manymu, yra palikti likimo valiai, jiems nemokamos jokios kompensacijos. O išgirdę, kad mariose bus steigiamas biosferos poligonas, sako, kad su jais visiškai susidorojama.
Man referuota, jog dėl poligono bendra kalba rasta ir problemos lyg ir nebėra. Jis bus steigiamas, bet papildomų suvaržymų žvejybai nenumatyta. O klausimą dėl dviejų ministerijų žvejai kelia labai senai. Tačiau jo sprendimas - Seimo prerogatyva.
Kadangi Aplinkos ministerija visą laiką nustatydavo žvejybos taisykles, tikrindavo ir bausdavo žvejus, tai ji jiems atrodo kaip blogietė. Kuršių mariose, kuriose žvejyba užsiima 74 įmonės, vienu metu dirbo iki 30 vidaus vandenų inspektorių. Žvejai skųsdavosi, kad yra tikrinami vos ne kas antrą dieną.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) funkcija - paskirstyti limitus įmonėms, kuriuos nustato Aplinkos ministerija, be to, visa, kas susiję su ES struktūrine parama, - ŽŪM prerogatyva. Kadangi mes žvejams nieko blogo nedarome, jie nori būti pavaldūs tik ŽŪM. Ko gero, tikisi mažesnio inspektavimo. Pavyzdys - Baltijos jūros žvejai kur kas mažiau kontroliuojami. Be Baltijos jūros 30 žvejybos laivų, dar yra 100 įmonių, užsiimančių priekrantės žvejyba, o inspektorių, kaip minėjau, tik 5.
Kuršmarių žvejai priekaištauja, kad ŽŪM skatina modernizuoti laivus, o Aplinkos ministerija įveda visokius draudimus. Dėl to, kad dvi ministerijos tarpusavyje nesuderina veiksmų, nukenčia tik žvejai. Aplinkosaugininkai teisinasi tuo, kad ir jūsų ministerija savo planuose Kuršių mariose ketina palikti tik kelis laivus.
Ne, taip tikrai nebus, nors įmonių, kurios užsiima žvejyba Kuršių mariose tikrai per daug. Kai išdaliname joms limitus, kai kurios gauna per metus vieną du tinklus ir gali sužvejoti tik kelis šimtus kilogramų žuvies. Akivaizdu, kad tokios įmonės negali išgyventi. Jos arba turi imtis kito verslo, arba slėpti dalį sugautos žuvies. Be to, plečiasi ir rezervatinės zonos, kuriose neleidžiama žvejoti, likusiame plote tenka smarkiau susispausti.
ES fondų paramą už pasitraukimą iš verslo galima naudoti tik jūrų vandenims, t. y. skirti Baltijos jūros, priekrantės žvejams. Vidaus vandenims ES tokios priemonės nėra numačiusi. Žinoma, jeigu šalis turi savo lėšų, ji gali skirti kompensacijas ir vidaus vandenų žvejams. Mes esame parengę programą, numatančią skatinti pasitraukimą iš verslo Kuršių mariose, tačiau tam dar nenumatytas finansavimas. Kadangi tam pinigai turi būti skiriami iš nacionalinio biudžeto, šis klausimas sprendžiamas sunkiai. Tačiau programa bus įgyvendinama savanoriškumo principu. Bus siūloma tam tikra apskaičiuota kompensacija, jeigu ji tenkins, žmogus galės pasitraukti iš verslo. Tačiau nėra numatytų jokių priemonių prievarta išvaryti žvejus iš verslo.
Pasak žvejų, įgyvendinant strateginę 2004-2006 metų žvejybos programą ir vidaus vandenims, kuriems priskiriamos Kuršių marios, skirta 10 mln. Lt ES parama, tačiau marių žvejai negavo nė lito. Kur dingo tie milijonai?
Taip, buvo tokia parama, ir buvo skelbti šaukimai ja pasinaudoti. Tiesa, ji skirta ne visoms sritims, pavyzdžiui, laivams modernizuoti. Tačiau šiai paramai gauti sulaukėme tik 1 paraiškos iš Kuršių marių žvejo, kuri po kurio laiko buvo atsiimta. Dar buvo galimybė panaudoti tą paramą uostų infrastruktūrai rengti, bet buvo reikalaujama 40 proc. įdėti savo lėšų. Kuršių marių žvejai nėra tokie turtingi, kad tai galėtų padaryti.
Norėčiau pabrėžti, kad ES pirmiausia orientuojasi į jūrinę žvejybą, ji - išskirtinė ES kompetencija. 2007-2013 m.programoje vidaus vandenų žvejybai iš viso nebuvo numatyta jokios paramos. Tik po ilgų derybų pavyko pasiekti, kad toji programa būtų tokia pati kaip 2004-2006 metais ir kad sąlygos būtų šiek tiek palankesnės. Tačiau apribojimų yra ir joje. Ją teikti galima laivams modernizuoti, uostų infrastruktūrai įrengti, už žvejybos sustabdymą, už laikiną veiklos nutraukimą, jeigu jis yra susijęs su ES institucijų veikla. Jeigu ką nors uždrausti nuspręs tik Lietuvos aplinkos ministerija, Kuršių marių žvejams kompensacijos nepriklausys, jeigu koks nors draudimas bus numatytas visoje Europos Bendrijoje, tada galės gauti kompensacijas ir jie.
Ir vis dėlto, kur buvo panaudoti tie 10 milijonų litų?
Aš dabar konkrečiai negalėčiau pasakyti, bet jie buvo paskirstyti kitoms sritims, kad nereikėtų grąžinti ES kaip nepanaudotų lėšų. Dalis jų teko Baltijos jūros žvejams, dalis - akvakultūros įmonėms, kitaip sakant, jie buvo išdalinti toms įmonėms, kurioms kompensacijoms trūko lėšų. Tačiau tai buvo padaryta paskutiniu momentu, kai niekas iš Kuršių marių žvejų nepareiškė noro panaudoti tas lėšas.
Kaip bus panaudota 2007-2013 metams vidaus vandenims numatyta 15 mln. Lt ES parama?
Tas lėšas bus galima perskirstyti pagal poreikius ir situaciją. Pavyzdžiui, kažkas tiek nepanaudos, o kažkam trūks, situaciją tada bus galima koreguoti.
Už žuvies pirminio pardavimo reikalavimų nesilaikymą bus baudžiama pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą
Neplanuojama prievarta versti žvejų atsisakyti verslo Kuršių mariose
Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą