Kokia Klaipėdos uosto vieta Šilko kelyje?

Kokia Klaipėdos uosto vieta Šilko kelyje?

Lietuva per Kazachstaną nori pasiekti Kiniją. Iš pastarosios laivas į Vakarų Europą atplaukia per 46 dienas. Pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, gerai organizuojant traukinių judėjimą, ypač intensyvinant "Saulės" traukinio judėjimą, rezultatą būtų galima pasiekti per 16 parų, t. y. mėnesiu greičiau nei krovinį gabenant jūra. Tą, anot ministro, supranta ir Kinija, ir Kazachstanas, ir Lietuva. Tad Klaipėdos uostas galėtų atsiriekti savo pyrago dalį.

Kinijos ir Kazachstano ekonomika auga labai sparčiais tempais. Pasak R. Sinkevičiaus, šioks toks lėtėjimas dėl bendrų pasaulinių tendencijų stebimas, bet vis dėlto 6-8 proc. augimas per metus ir 300 mln. tonų krovinių, kasmet atgabenamų į Kazachstaną, - neblogi rezultatai. "Manome, kad bent nedidelė tų krovinių dalis galėtų tranzitu keliauti per Lietuvą, t. y. per Klaipėdos uostą į Skandinaviją arba kitas Vakarų Europos šalis. Juo labiau kad ekonominis pagrindas tam yra, - sakė Lietuvos susisiekimo ministras.

- Mes norime matyti Lietuvą kaip valstybę, kuri jungtų Rytus ir Vakarus, Šiaurę ir Pietus. Rezultatai gali būti labai naudingi Lietuvai ir darbo vietų kūrimo, ir logistikos terminalų vystymo, ir ekspedijavimo, ir pajamų atžvilgiu. Naujų kelių ieškojimas kalbant ir apie Šilko kelio atnaujinimą yra labai svarbus."

"Apyvartumas tarp Lietuvos ir Kazachstano per pastaruosius 10 metų išaugo 12,5 karto. Klaipėdos uostui tai būtų visiškai nauji transporto srautai. Kažkada jis turėjo beveik 1 mln. tonų Kazachstano krovinių, šiandien mūsų tikslas - tą skaičių padidinti daug kartų", - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Klaipėdoje jau atverti vakariniai Šilko kelio vartai - atidarytas intermodalinis terminalas "Klaipeda - West Gate", kurio operatorė - Klaipėdos kompanijos "VPA Logistics" kartu su Kazachstano geležinkelių kompanija įsteigta bendra įmonė. Jis "Saulės" traukiniu jungs Lietuvą per Kazachstaną su Kinija. Kartu su Kazachstanu įkurta bendra įmonė Klaipėdoje, pasak Lietuvos susisiekimo ministro, yra pirmas iš realių žingsnių, pirmas realus veiksmas siekiant įgyvendinti Lietuvos tranzitinę politiką.

Pasak R. Sinkevičiaus, Azijos šalių ekonomikos augimas įspūdingas. Jo manymu, Lietuvai, be Kazachstano, reikėtų stiprinti bendradarbiavimą ir su Ukraina, Azerbaidžanu, Tadžkistanu.

Geležinkeliu tarp Kinijos ir Kazachstano gabenamų krovinių apyvarta - apie 20 mln. t per metus. Konteinerių srautas iš Kazachstano Europos kryptimi per pastaruosius 5 metus padidėjo 17 kartų. Kazachstanas investuoja į Kinijos uostus kartu su šios šalies partneriais. Pasak Kazachstano geležinkelių bendrovės AB "Kazahstan Temyr Zholy" prezidento Askaro Mamino, iš Rusijos jo šalis nejaučia jokių kliūčių verslo plėtrai.

Didžiuliai prekių gabenimo kaštai didina jų kainą Kazachstane. Suprantama, šalis ieško būdų, kaip sumažinti transportavimo kaštus. Pasak A. Mamino, jo šaliai labai svarbu turėti patikimus partnerius Baltijos jūros regione.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas yra pasakęs, kad pagrindinis uostas Šilko kelyje bus Sankt Peterburgas. Paklaustas, kokia Klaipėdos uoto vieta jame, A. Maminas atsakė: "Svarstomi visi variantai. Klaipėda - vienas iš svarbiausių mūsų uostų Baltijos regione. Jį vertiname kaip svarbų eksporto ir importo krypties tašką."

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder