Kovoti reikia ne kumščiais, o įstatymų išmanymu

Profsąjungų fronte

Baigiantis Kiaulės metams jūrininkai Lietuvos jūrininkų sąjungai (LJS) išsakė savo nepasitenkinimą įvairiais dalykais. Tad jai šiemet darbo tikrai netrūks, belieka pasiraitoti rankoves ir pradėti aiškintis situaciją įvairiose uosto kompanijose.

LJS šiuo metu turi 2543 narius. Jos tarybos nariai pernai aktyviai dalyvavo Seimo ir Vyriausybės sudarytose darbo grupėse rengiant įstatymus, jų pataisas, papildymus, ruošiantis ratifikuoti tarptautines konvencijas, įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. Pastaruosius organizavo Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF), kurios narė yra ir LJS, Europos transporto darbuotojų federacija (ETF).

Ne visi jūrininkai supranta tokio darbo svarbą. Pasak LJS pirmininko Petro Bekėžos, kartais socialiniai partneriai, t. y. jūrininkų darbdaviai, bando pateikti įstatymų pataisas, apeidami LJS. Kitaip sakant, jūrininkų atstovai privalo būti budrūs ir gerai orientuotis Lietuvos ir užsienio įvykių arenoje, nes pagerinti jūrininkų gyvenimo sąlygas galima ne kumščiais, o kantriai dirbant ir išmanant įstatymus. Pavyzdžiui, LJS atsikovojo, kad Lietuvos laivuose kapitonas ir kapitono vyresnysis padėjėjas galėtų būti tik Lietuvos pilietis.

P. Bekėža (vidury) - LJS pirmininkas nuo 1995 metų. Per šį laikotarpį buvo padaręs tik dvejų metų pertrauką

Sunkiausias klausimas, kurio jau kelerius metus nepavyksta išspręsti, yra socialinio draudimo problema. Siekiama panaikinti vadinamuosius dienpinigius, kad jūrininkai ateityje gautų normalias pensijas. Tad ir šiemet šioje srityje dar laukia didelis darbas.

LJS kontroliuoja, kad būtų vykdomos pasirašytos kolektyvinės sutartys. Pernai jai teko padėti spręsti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO) iškilusį viršvalandžių klausimą, aiškintis KLASCO situaciją dėl nuimtų premijų. Pasak P. Bekėžos, jeigu LJS laiku gauna informacijos apie kokius nors įstatymų pažeidimus, ji gali imtis priemonių ir padėti.

Jūrininkai skundžiasi, kad laivuose jų nepasiekia informacija apie LJS, kad kapitonai savivaldžiauja, pastarosios atstovai - kad negauna žinių iš jūrininkų, kad kartais į laivus pas juos patekti būna sunku.

Įsigilinęs

LJS įstatai buvo patvirtinti 1999 metais. Per prabėgusius 8 metus įvyko įvairių pasikeitimų, nebeliko kai kurių įstatymų, įvyko ITF, ETF suvažiavimai, jau nekalbant apie pasikeitusius įmonių pavadinimus. Todėl pernai prieš Naujuosius metus buvo svarstyta nauja jos įstatų redakcija. Pagal ją LJS gali ginti ne tik LJS narių interesus ir jų teises. Naujoje įstatų redakcijoje įrašyta, kad LJS gali būti paramos gavėja ir t. t.

Pasak Seimo nario Vaclavo Stankevičiaus, P. Bekėža yra gerai įsigilinęs į savo darbą. Kas jo nepažįsta, netgi pamano, jog jis esąs Seimo ar Vyriausybės narys. Galbūt todėl pernai gruodžio vidurį vykusioje LJS ataskaitinėje ir rinkiminėje konferencijoje išrinkta nauja taryba jį vėl išrinko pirmininku ketveriems metams.

Jūrininkai buvo nepatenkinti, kad net apie LJS konferenciją sužinojo atsitiktinai

LJS išgyvena iš stojamųjų ir nario mokesčių. Tad yra priversta gyventi labai taupiai.

Šiemet nustatyti nauji stojamieji mokesčiai. Jūrininkui, dirbančiam laivuose su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis, reikia mokėti 80 Lt, dirbančiam Lietuvos laivuose - 40 Lt, uosto laivyne ir kranto įmonėse - 20 Lt. Nario mokestis Lietuvos laivuose kol bus dienpinigiai - 2 proc. atlyginimo, o uosto laivyne, kranto įmonėse ir laivuose, plaukiojančiuose su patogiomis vėliavomis - 1 proc.

Reikia valstybės paramos

Jūrininkų centro Agluonos gatvėje, kuris yra LJS nuosavybė, išlaikymas taip pat reikalauja nemažai lėšų - 330 tūkst. Lt per metus. Toks centras Klaipėdoje veikia jau 2 metus, kainavo apie 2 mln. Lt. Jį per metus aplanko 500-600 užsienio jūrininkų. Čia dirba 7 darbuotojai. Viena LJS finansuoti jo išlaikymo neišgali. Šis klausimas lieka neišspręstas.

Centras bando imtis veiklos ir užsidirbti, pavyzdžiui, pernai organizavo Uosto direkcijai renginius ir uždirbo 10 tūkst. Lt per mėnesį. Jis nuomoja patalpas, platina telefonines korteles.

Jūrininkų manymu, normalioje jūrinėje valstybėje tokiais centrais rūpinasi pati valstybė, juk jie reprezentuoja savo šalį. Jie piktinosi, kad Lietuvos valdžios vyrų namų tvoros brangiau kainuoja nei Jūrininkų centro išlaikymas, bet tam lėšų nerandama.

Kuo jūrininkai nepatenkinti?

Jie nepatenkinti Lietuvoje jūrininkų diplomavimo taisyklėmis, tuo, kad jūrininko diplomas galioja tik ketverius metus, kad Uosto direkcijoje jau ketveri metai nėra naujos kolektyvinės sutarties. Pernai derybos su Uosto direkcijos administracija buvo nutrauktos, šiemet ketinama jas atnaujinti.

Jūrininkai, dirbantys prie Amerikos krantų, piktinasi, kad jiems nenuperkamos vizos. Jie negali išlipti į krantą, pasinaudoti telefono automatu, esančiu už 5 metrų nuo laivo, ir paskambinti į namus.

Kitas dalykas, visi maisto produktai brangsta, o jiems kaip buvo skirta 5,2 euro vienam žmogui maistpinigių, taip ši suma nedidėja. Keltų jūrininkai nepatenkinti, kad už treilerio pritvirtinimą jiems mokami tik 4 centai. Jų manymu, iš jų tiesiog tyčiojamasi, juk jie dirba itin kenksmingomis sąlygomis - transporto priemonių dūmų prisiuosto į valias. Nemažai buvo skundų dėl per mažų atlyginimų. Visi pateikti skundai turi būti apibendrinti šiemet iki kovo 1 d., o tada imamasi priemonių.

Vidmantas MAŽIOKAS