Vidaus vandenys
Klaipėdos rajone pastatyta pirma prieplauka, kainavusi 17 mln. litų. Tačiau šios didžiulės investicijos dar negarantuoja, kad Drevernos pastatytas objektas sėkmingai funkcionuos - įplaukos kanale nėra reikiamo gylio.
Prieplaukos Drevernoje statyba finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis. Šiuo projektu siekiama suaktyvinti turizmo plėtrą Minijos žemupyje ir Kuršių mariose. Jį įgyvendinant norėta pastatyti dar dvi prieplaukas Gargžduose ir Priekulėje, bet neužteko pinigų.
Klaipėdos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojos Aldonos Balčikonienės teigimu, norint, kad Drevernos prieplauka sėkmingai funkcionuotų ir pritrauktų kuo daugiau laivų, dar reikės papildomų investicijų įplaukos kanalui pagilinti.
Gylis prie krantinės šiuo metu yra 1,8 metro, tačiau prieigose yra ir seklesnių vietų, kurias reikia išvalyti tam, kad būtų galima priimti didesnės grimzlės, ne tik plokščiadugnius laivus. Išplaukimas į marias gana sudėtingas, reikėtų paženklinti farvaterį, gylis kai kur yra tik 80 cm.
Pakeis gyvenimą?
Prieplaukos techninis projektas buvo parengtas per 10 mėnesių. Jos modelis kurtas remiantis skandinavų patirtimi. Prie 260 metrų ilgio krantinės suprojektuota 70 vietų jachtoms bei pramoginiams laivams. Vietoj planuotų trijų pastatų kol kas pastatytas tik elingas. Yra ir slipas, ir 6 tonų keliamosios galios kranas, automobilių stovėjimo aikštelė.
Pernai rugpjūtį pradėtos statyti prieplaukos užbaigti laiku - iki šių metų gegužės - nespėta, nes ir vanduo buvo apsėmęs vietovę, ir kitų trukdžių buvo.
Verslinė žvejyba šiame krašte nerekomenduojama, tad žvejams, kurie norėjo naujoje prieplaukoje ir laivus švartuoti, ir žuvį išsikrauti, to daryti neleista. Manoma, kad ši prieplauka turėtų pakeisti Drevernos žmonių gyvenimą, kurie iki šiol neturėjo priėjimo prie marių. Klaipėdos rajono savivaldybė tikisi, kad dabar aplinkui Drevernos prieplauką pradės kurtis privatininkai.
Drevernoje kol kas tėra vienintelė kaimo turizmo sodyba, tačiau ambicijos didelės. Pastačius čia prieplauką tikimasi nutraukti turistų srautą nuo Nidos, Juodkrantės, Mingės kaimo. Norima padaryti trijų dienų kruizus iš Drevernos į Mingės kaimą ir t. t.
Be to, statant prieplauką buvo išvedžiota 400 metrų inžinerinių tinklų. Iki šiol šioje Drevernos dalyje nebuvo nei vandentiekio, nei nuotekų sistemų.
Daug apribojimų
Drevernos prieplaukos autorių UAB "Neoforma" architektų grupės vadovas Lauras Ruseckas sako, kad pamaryje galėtų būti pastatyta ir daugiau prieplaukų, tačiau Lietuvos įstatymai griežtai saugo pakrantes nuo bet kokios žmogaus veiklos - ūkinės, komercinės ar net rekreacinės.
Architekto teigimu, teisinė bazė tokioms statyboms Lietuvoje yra visiškai nepalanki. Valstybė lyg ir skatina vandens turizmo plėtrą, tačiau yra prikurta tiek daug visokių apribojimų, norminių aktų, kad ką nors padaryti iš tikrųjų yra labai sunku. Beje, rytinė Klaipėdos rajono dalis yra labai jautri ekologiniu požiūriu.
Pasak L. Rusecko, pastatyti naują prieplauką prie Kuršių marių šiandien Lietuvoje praktiškai neįmanoma, nebent rekonstruoti ir išplėtoti kadaise jau buvusią infrastruktūrą. Tai, be abejo, stabdo investicijas į vandens turizmo plėtrą.
Dalia BIKAUSKAITĖ dalia@ve. lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą