Krovos kompanijos pageidauja dar didesnių investicijų

Uoste

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus sako, kad Klaipėdos uosto krovos kompanijos, numačiusios savo veiklą 10 metų į priekį, jau dabar reikalauja didesnių investicijų.


Šiemet į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą numatyta investuoti 242 mln. Lt. Tai rekordinė suma, palyginti su ankstesniais metais, ir du kartus didesnė nei pernai. Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičiaus atkreipia dėmesį į tai, jog tas lėšas dar reikia panaudoti, numatyti neužtenka, bet sakė manąs, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pirmą ketvirtį šioje srityje padirbėjusi neblogai, šiemet planuotas lėšas panaudos beveik 100 proc.


Krovos kompanijos norėtų, kad šiemet būtų padidinti numatyti asignavimai uoste, tačiau, A. Butkevičiaus teigimu, reikia įvertinti ir uosto finansines galimybes. Pasak jo, pirmiausia Uosto direkcijos investicijos bus nukreipiamos ten, kur krova auga sparčiausiai.


Norai


Papildomų investicijų norėtų jūrų krovos kompanija "Bega" 66 krantinei. Kompanija yra pasirašiusi ilgalaikes tarptautines bendradarbiavimo sutartis su Baltarusija. Ministerijos pozicija: reikia peržiūrėti investicinę programą orientuojantis į kompanijas, kurių ilgalaikėse sutartyse numatyta didėjanti krova, atsižvelgti į kompanijų ketinamas investuoti lėšas į uosto suprastruktūrą.


Daugiau investicijų norėtų ir LKAB "Klaipėdos Smeltė". Ji pageidautų, kad per geležinkelį būtų statomas viadukas į Baltijos prospektą. Šiai bendrovei pradėjus eksploatuoti konteinerių terminalą iškyla ne tik su geležinkeliu, bet jau ir su autotransportu susijusių problemų.


A. Vaitkus sako suprantąs verslo poreikius, tačiau toks viadukas kainuotų gana brangiai. Beje, prieš kelerius metus "Klaipėdos Smeltė" planavo statyti ne konteinerių, o generalinių krovinių terminalą.


Be to, reikėtų ir antro geležinkelio kelio nuo Nevėžio iki Varnėnų gatvės. Dėl jo ilgai diskutuojama, siūlomi keli variantai, kur jis turėtų eiti.


Automobiliniai keliai


Nuspręsta rengti automobilinių kelių, susijusių su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, studiją, netrukus bus skelbiamas konkursas. Manoma, kad ji atsakys į klausimus, kokiomis kryptimis turi būti nukreiptas transportas iš uosto - ar Baltijos prospektu, ar Nemuno, ar pietiniu aplinkkeliu, ar kitomis gatvėmis. Pasak A. Vaitkaus, konteineriai turėtų būti gabenami Nemuno gatve.


A. Butkevičiaus teigimu, į Klaipėdos regioną iš tikrųjų ateina labai didelės investicijos. Jau šiemet rugsėjį planuojama pradėti trijų lygių Jakų sankryžos statybą. Tai vienas iš prioritetinių Susisiekimo ministerijos objektų, didžiulės statybos bus vykdomos etapais. Per pirmą etapą numatyta investuoti apie 100 mln. Lt, o per antrą - apie 120 mln. Lt. Darbus čia baigti numatyta iki 2013 metų, tačiau tikimasi, kad pavyks dar 2012 m.


Paklaustas, ar prasidėjusi Jakų žiedo rekonstrukcija nepablogins ir taip jau prastos situacijos čia, nes susidaro transporto kamščiai, ministras atsakė, kad 1 km atstumu nuo Jakų žiedo iškart bus tiesiamas lygiagretus kelias Palangos link, kuris bus naudojamas iš dalies ir apvažiavimui.


Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryža turėtų būti rekonstruojama kartu su naujo keleivių ir krovinių terminalo statyba.


Valentinas UBAS

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder