Projektas
Įgyvendinant tarptautinį projektą "Vandens turizmo infrastruktūros plėtra Kuršių mariose" buvo surengtos dvi ekspedicijos. Ankstesniuose numeriuose rašyta apie Rusijos Kuršmares, šįkart - apie kelionę po lietuviškąją dalį.
Projektą finansuoja Europos Sąjungos tarpregioninio bendradarbiavimo programa TACIS. Jį įgyvendina Kaliningrado merija, Kaliningrado srities ir Zelenogradsko rajono administracijos, Neringos ir Klaipėdos savivaldybės. Ekspedicijose po lietuviškas ir rusiškas Kuršmares norima įvertinti regionų turistinį potencialą, laivybos sąlygas. Vienas iš projekto tikslų - surinkti informaciją Kuršių marių locijai.
Po kelių dienų ekspedicijos Rusijos Kuršmarėse viena diena buvo skirta pasižvalgyti po lietuviškąją Kuršių marių dalį. Lietuvos pusėje kelionės maršrutu pasirinkta apiplaukti Rusnės salą.
"Lietuviškoji Kuršių marių dalis nėra didelė, rusiška - gal kiek didesnė, tačiau Rusija per marias neturi išėjimo į jūrą. Šias dalis sujungus būtų jau rimta įlanka. Žiūrint atskirai - bus du nedideli gabaliukai. Iš jų galime susiūti vieną gerą antklodę, kurios užteks ir rusams, ir lietuviams apsikloti, būtų ir ekonominė nauda", - apie ekspedicijų tikslą kalbėjo projekto koordinatorius Lietuvoje Kęstutis Oginskas.
Anot koordinatoriaus, lietuviai ir toliau gali sukti ratus savo vandenyse, tačiau daug įdomiau praplėsti ribas ir iš vienos valstybės peršokti į kitą. Juo labiau kad abiejose pusėse yra ką pamatyti.
Klasikinis pavyzdys
Pasak K. Oginsko, plaukimas apie Rusnės salą galėtų būti klasikinis maršrutas, nors kol kas nedaug atsiranda pasiryžusiųjų juo plaukti. Beje, tai didžiausia sala Lietuvoje, Nemuno deltos regioninio parko dalis.
Rusnės sala pasižymi unikalia gamta. Joje daug vandens telkinių: upių bei begalė mažų upeliukų, senvagių, žiočių, Rusnės tvenkiniai, Krokų Lankos lagūninis ežeras. Saloje yra žemiausia vieta Lietuvoje - 1,3 m.
Stebino žvejų gausa
Kol iš Nidos pajudėjome Rusnės salos link, teko palaukti. Užsakyto laivo kapitonas, pasitikslinęs su kolegomis dėl maršruto, vilčių neteikė: jo laivo grimzlė - 1,10 m, kažin ar galės plaukti. Motorinė jachta "Sambija", kurios grimzlė - 75 cm, pasirinktam maršrutui pasirodė tinkamesnė.
Nuo kelionės pradžios ekspedicijos dalyviai stebėjosi pakelyje sutiktais žvejais bei jų laiveliais. Tuo tarpu anksčiau lankytos rusiškos Kuršmarės stebino ne tik savo platybe, bet ir tuštuma. Nepaisant puikaus oro, jose matėsi vos vienas kitas žvejys.
Įplaukiant į Vytinį, ties žiotimis ir to paties pavadinimo sala kelią tolyn teko skintis palengva, matuojant gylį.
Pro Briedžių salą apjuosusiu Vytiniu kelią toliau tęsiame Skirvyte (9 km). Bendrakeleiviai juokauja, kad norint patekti į Rusiją dabar tinkamas metas. Mat kiek paplaukus kitoje kranto pusėje matyti Kaliningrado sritis. Tai patvirtino ir prieš keliolika minučių praplaukęs pasieniečių kateris.
Antrasis išbandymas sekluma laukia plaukiant Skirvyte Rusnės link. Ekspedicijos dalyviams tenka pasistengti, o projekto koordinatoriui Lietuvoje padirbėti futštoku, kad laivas vėl galėtų judėti tolyn.
"Plaukėme ir praplaukėme... Mano mojavimas futštoku labiau simbolinis, tačiau išleidus lociją šiuo maršrutu galės plaukti bet kurio laivo kapitonas", - kalbėjo K. Oginskas.
Skirvytės pakrantės tiesiog nusėtos žvejų. "Gal net perdaug kaip penktadieniui", - stebėjosi kelionės dalyviai. Tačiau tai tik patvirtina, kad maršrutas būtų įdomus daugeliui. Ir ne tik žvejams.
Mingę pamėgo vokiečiai
Netrukus pasiekiame Rusnę, istorijos šaltiniuose minimą nuo XIV amžiaus. Spėjama, kad Rusnės bažnyčia veikė nuo 1419 metų. Dabartiniai maldos namai pastatyti prieš du šimtmečius, o prieš 11 metų buvo restauruoti ir perduoti evangelikams-liuteronams. Vertingi ir įdomūs vienaaukščiai bei dviaukščiai XIX amžiaus pabaigos bei praėjusio šimtmečio pradžios mediniai namai. Dirba Rusnės etnografinė sodyba muziejus. Saloje yra išlikusių daug senųjų kapinaičių, gražiausios - Skirvytėlės kaime.
Žodžiu, būtų ką pažiūrėti. Nespėjus po Rusnę pasidairyti per vieną dieną galima likti nakvoti. Ties Pakalnės upe yra įsikūrusi ne viena kaimo turizmo sodyba ar viešbutis.
Už nugaros likus pasienio užkardai, toliau patraukiame Atmatos (13 km) upe. Iš vienos pusės - Rusnės žuvininkystės tvenkiniai, o prieš tai praplaukiame Šyšos, Aukštumalos, Duobelės intakus. Plaukiant pro Duobelę galima atsidurti Krokų Lankoje. Tiesa, yra ir kitas kelias: prieš Mingės (Minijos) kaimą Purvalankio atšaka taip pat veda į Krokų Lanką.
Pro Taką įplaukiame į Mingės (Minijos) kaimą. Čia įsikūrusią jachtų prieplauką yra pamėgę vokiečiai, bėgantys pailsėti nuo Nidos šurmulio. 15 litų mokestis už parą užsieniečiams atrodo nedidelis, nes yra kur pernakvoti, nusiprausti, pasimėgauti sauna. Čia įsikūrę Kintų buriavimo klubo namai.
Perkirtus pagrindinę kaimo "gatvę", tiksliau, ją atstojančią Minijos upę, kavinėje galima paragauti žuvienės ar apsistoti Stasio Petrošiaus kaimo turizmo sodyboje. Kitąmet dar vieną kavinę planuojama atidaryti ir kitoje Minijos pusėje, šalia buriavimo klubo.
Palyginti neįmanoma
Atmatos upe vėl plaukiame Nidos link: matyti Kniaupo įlanka bei Ventės ragas su savuoju švyturiu. Apiplaukti Rusnės salą truko dieną. Tiesa, kiekvienas gali rinktis savo maršrutą pagal pomėgius ir interesus.
Paprašyti palyginti rusiškas marias su lietuviškomis, bendrakeleiviai gynėsi, jog tai neįmanoma: esą šias erdves sujungus į vieną, būtų kur akis paganyti. Rusiškos Kuršmarės - labiau laukinės, lietuviškos - daugiau civilizuotos. Kam įdomi laukinė gamta, rinksis rusiškas Kuršmares.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą