Profesoriaus V. Senčilos, beje, jis pats yra laivų mechanikas, manymu, norinčiųjų studijuoti laivavedybą yra daugiau galbūt dėl visuomenės opinijos apie laivų kapitonus. Mechanikai yra santūresni žmonės, jie dirba tyliau ir laive keleiviams mažiau matomi.
[CITATA]
Laivavedžių paklausa pasaulio laivyne daugmaž stabilizavosi, o mechanikų vis didėja. Ypač jų poreikis išaugo po to, kai 2010-aisiais Maniloje Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) priėmė Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW) pataisas. Dabar į laivus grąžinamos elektromechanikų pareigybės. Jos buvo panaikintos 2003 metais. Suprantama, elektros įrangos aptarnavimo funkcija laivuose liko, tačiau ją atlikdavo tiesiog mechanikai. Nuo 1995 iki 2010 metų laivų savininkai galėjo samdyti elektromechanikus, bet jiems nereikėjo turėti darbo diplomo.
Vėl rengs laivų elektromechanikus
Kadangi technikos progresas gana spartus, laivai vis labiau ir labiau automatizuojami, įgulų narių juose mažiau, IMO suprato, kad paskubėta atsisakyti elektromechanikų. Žinoma, mažuose laivuose be jų galima apsieiti, tačiau didžiuosiuose, kuriuose daug elektronikos, daug sudėtingų mechanizmų, tuose, kurie dirba naftos, dujų pramonėje, dideliuose keltuose, tokia pareigybė būtina.
Profesoriaus manymu, galbūt mechanikų laivyne trūksta ir todėl, kad baigę jūrinę karjerą jie turi kur kas daugiau galimybių įsidarbinti krante. "Laivavedys krante gali būti geras vadybininkas , o mechanikas gali dirbti visur, kur tik yra kokios nors technikos, kad ir miesto vandens valymo įrenginiuose", - juokavo mokyklos direktorius.
Šiemet Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje bus šiek tiek mažiau priimama laivavedžių ir daugiau mechanikų. Mokykla turės dvi konvencines mechanines specialybes: tradicinę - laivų energetinės įrangos eksploatavimas, ir atnaujintą - laivų elektros įrangos eksploatavimas.
Jas pasirinkę studentai iš pradžių studijuos pagal vieną studijų programą. Baigusiesiems antrą kursą dalis praktikos bus bendra, o kita dalis jau skirsis: vieni eis į kranto įmones, kuriose prižiūrės dyzelinius variklius, kiti - ten, kur dirbama su elektros įranga. Po trečio kurso laivuose būdami kadetais vieni atliks praktiką mašinų skyriuje, o kiti dirbdami su elektros įranga.
Pakopomis iki vyriausiojo mechaniko
AB "DFDS Seaways" superintendentas, tarpininkas tarp laivo ir biuro krante, laivo techninio aptarnavimo organizatorius, Kostas Venckus yra baigęs Odesos aukštąją jūrų inžinerijos mokyklą, dirbo mechaniku jūroje bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivuose, dabartines pareigas eina nuo 2001 metų. Jo manymu, geriausia, jog mechanikas savo karjerą pradėtų nuo praktikanto, nuo motoristo, kuriam aukštojo mokslo nereikia. Yra ir tokių, kurie visą gyvenimą pradirba motoristais ir daugiau nieko nesiekia.
"DFDS Seaways" laivuose žemiausia pakopa siekiant karjeros - mechanikas, baigęs Jūreivystės mokyklą ir turintis budinčiojo mechaniko diplomą. Jis atlieka dar nesudėtingą darbą - yra atsakingas už pagalbinę ir sanitarinę įrangą. Jeigu metus dvejus savo pareigas atlieka gerai, gauna rekomendaciją aukštesnėms pareigoms eiti ir tampa trečiuoju mechaniku. Jam jau patikimas sudėtingesnis ūkis, pavyzdžiui, dyzeliniai elektros generatoriai, kuro priėmimo procesas ir kt. Dirbdamas budinčiuoju mechaniku iš viso jis turi išdirbti mažiausiai dvejus metus ir surinkti 12 mėnesių darbo stažą, kad gautų teisę budinčiojo mechaniko diplomą pakeisti antrojo mechaniko diplomu. Pastarasis jau, galima sakyti, yra techninės srities "docentas". Norėdamas tapti tos srities "profesoriumi", taip pat turi turėti mažiausiai 12 mėnesių darbo einant tokias pareigas stažą, o tada jau gauna teisę keisti diplomą į vyriausiojo mechaniko diplomą.
Elektromechanikai laivuose pradeda nuo elektrikų, paskui tampa elektromechanikais, o dideliuose bei sudėtinguose laivuose dar yra ir vyr. elektromechanikai. Pasak V. Senčilos, kadangi elektromechanikai yra aukšto lygio specialistai ir šiuo metu jų trūksta, kai kurios kompanijos turi vieną elektromechaniką, dirbantį keliuose laivuose: atskrenda ir mėnesį dirba viename laive, po to skrenda į kitą laivą.
Du vadovaujantys asmenys
Aukščiausią poziciją laive užima kapitonas. V. Senčilos teigimu, vertinant pagal konvenciją, kapitono ir vyr. mechaniko pozicijos yra vienodos - abu jie yra vadovaujantys asmenys. Kapitono vyresnysis padėjėjas ir antrasis mechanikas taip pat yra to paties lygio ir jų atlyginimai beveik vienodi. Techniniu požiūriu itin sudėtinguose laivuose antrojo mechaniko atlyginimas gali būti netgi didesnis, palyginti su kapitono vyresniojo padėjėjo.
Beje, Vokietijos laivuose kapitono ir vyr. mechaniko antpečiai nesiskiria - jie turi po keturias juostas. Laivo valdymo klausimais viršesnis yra kapitonas, o laivo techninio eksploatavimo klausimais vyr. mechaniko nurodymai yra privalomi visiems įgulos nariams, tarp jų ir kapitonui. Per audrą kapitonas pasitaria su vyr. mechaniku ir tik tada praneša, kad jau galima variklio negailėti ir reikia gelbėti laivą. Pasak K. Venckaus, vaizdžiai tariant, vyr. mechanikas laive yra kaip šalies ministras pirmininkas, o kapitonas - kaip prezidentas.
V. Senčilos teigimu, kai kuriose šalyse laivavedžiai ir mechanikai rengiami skirtingose mokymo įstaigose, mat laivavedžiams reikia daugiau įgūdžių, jie labiau treniruojami, o mechanikams - daugiau žinių, jie daugiau mokomi. "Kapitonų ir vyr. mechanikų profesinės ligos skirtingos. Vieniems kenkia triukšmas mašinų skyriuje, kitiems skersvėjai tiltelyje", - juokavo mokyklos direktorius.
Šiuolaikiniams mechanikams galbūt lengviau fiziniu požiūriu - pastaruoju metu kur kas mažiau remonto darbų atliekama jūroje, tik būtiniausi, tačiau kita vertus, dirbti sudėtingiau, nes gerokai padaugėjo automatikos ir elektronikos.
Šiais laikais keičiasi bendravimas tarp tiltelio ir mašinų skyriaus. Dideliuose šiuolaikiniuose laivuos mašinų skyriuje yra elektroninis jūrlapis toks pat kaip ir tiltelyje, kad mechanikai matytų, kokie manevrai vyksta.
"Be proto patinka tas darbas"
Mindaugas Gaurilovas baigė Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą 2001 m. Jis turėjo trečio mechaniko diplomą, tačiau UAB "Boskalis Baltic" vadovybė norėjo, kad jis pradėtų darbą jos žemkasėse nuo nulio, t. y. nuo kadeto. Šiemet M. Gaurilovas jau tapo vyr. mechaniku.
"Baigęs vidurinę mokyklą žinojau, kad stosiu į Jūreivystės mokyklą. Norint užsidirbti tuo metu buvo tik du keliai - arba išvažiuoti į užsienį, arba eiti į jūrą. Laivavedžiams reikėjo aukštesnio balo, tad pasirinkau mechanikus. Dar esu labai dėkingas likimui, kad atsitiko būtent taip. Man atrodo, kad šturmanų darbas yra nuobodesnis. Jie dirba tik tiltelyje, o aš visame laive - tai ten kas nors sugedo, tai kitur. Kai viską sutvarkai ir viskas dirba kaip laikrodis, jauti labai didelį pasitenkinimą. Be abejo, renkantis profesiją šiek tiek reikšmės turėjo ir jos romantika. Aš labai jau daug ką pamačiau pasaulyje. Dabar dirbu ne tiek dėl pinigų, kiek todėl, kad man be proto patinka šitas darbas. Žinoma, namų ilgesys aplanko, kas be ko. Būdamas namuose noriu pabėgti nuo rutinos, o iš jūros grįžtu visų labai pasiilgęs. Kas jau kas, o mechanikai namuose neužsisėdi ", - kalbėjo M. Gaurilovas.
Jūros liga - ne problema
Kostas VENCKUS, AB "DFDS Seaways" superintendantas
Mechanikai gali dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, nes jų poreikis gana didelis. Manau, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla labai reikalinga mūsų šaliai. Ji neišleidžia specialistų, kurie neranda darbo, didina bedarbių gretas, kuriems reikia mokėti pašalpas.
Svarbu teisingai pasirinkti profesiją. Jeigu sieloje būdamas mechaniku žmogus dirbs daktaru, gali būti blogas daktaras. Yra tokių žmonių, kurių organizmas labai sunkiai prisitaiko prie jūros aplinkos, supimo, bet tai būna gana retai. Normalus organizmas pripranta. Mane jau gali mėtyti iki lubų. Jūros liga tikrai nėra didžiausia problema. Reikia mėgti tokio pobūdžio darbą, būti ištvermingam - tropikuose mašinų skyriuje būna ir 38 laipsniai šilumos. Jeigu manysi, kad gali kažko nedaryti, nes persidirbai, pats gali nuskęsti su visu laivu.
Kai dirbau didžiuosiuose Amerikos ežeruose, kurie yra apie 20 metrų aukščiau vandenyno lygio, laivu plaukdavome šliuzais. Žingsnis po žingsnio vis lipi su laivu aukščiau, o turistai mato jame Lietuvos vėliavą. Vaizdai ten išties labai gražūs. Jeigu norėtumėte vykti į tokią turistinę kelionę, reikėtų labai brangiai mokėti.
Visokių mechanikų trūksta
Audronis LUBYS, AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" generalinis direktorius
Mums trūksta visokių mechanikų - ir vyriausiųjų, ir antrųjų, ir trečiųjų - vienų daugiau, kitų mažiau. Ypač reikia antrųjų, nes jie jau turi patirties ir dar nėra seni, užtat labai paklausūs užsienyje. Tretieji, žalieji, pas mus padirba, įgyja patirties ir lekia į užsienį. Visuose savo aštuoniuose laivuose turime ir po 1 elektromechaniką. Jų trūksta, tai nykstanti kategorija, nes mokyklos jų nerengdavo.
Geri mechanikai - didelė vertybė
Vytautas LYGNUGARIS, AB "Limarko" laivininkystės kompanijos valdybos pirmininkas
Darbo rinkoje lengviau rasti gerą laivavedį nei mechaniką. Patyrę ir geri mechanikai - didelė vertybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą