Praėjusį penktadienį vyko Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtros tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jame svarstyta ir Šventosios valstybinio jūrų uosto detaliojo plano rengimo eiga. Pagal jį bus daromas techninis projektas.
Šventosios uosto atstatymo galimybių studiją parengė Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanija "Alatec". Iš jos pasiūlytų 5 variantų pasirinktas optimalius 2B variantas, kainuosiantis apie 170 mln. Lt. Pagal jį, Šventosios uoste tilptų 655 laivai, iš jų 495 akvatorijoje. Gylis vidinėje akvatorijoje būtų 6 m, išorėje - 7 m.
Lėšų Šventosios uosto atstatymui tikimasi gauti ir iš Europos Sąjungos (ES). Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuriai 2010 metais pavesta vykdyti Šventosios uosto funkcijas, turės kofinansuoti projektą ir jai tai kainuos apie 50-70 mln. Lt.
Vilkikų poreikių netenkins
Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme yra numatyta funkcija suteikti prieglobstį AB "Orlen Lietuva" Būtingės naftos terminalo vilkikams, kurie aptarnauja plūdurą Baltijos jūroje. Jiems audros metu reikėtų 7 m gylio vidinėje akvatorijoje ir 9,5 m - išorinėje. Tam reikėtų maždaug 400 m pailginti molus ir tai uosto atstatymo projektą pabrangintų 100 mln. Lt.
Be to, baiminamasi, kad atsižvelgus į "Orlen Lietuva" poreikius, ES gali įžvelgti valstybės paramą privačiai kompanijai ir tada iškiltų klausimas dėl ES paramos gavimo. Abejojama, kad AB "Orlen Lietuva" tokia suma prisidėtų prie Šventosios uosto atstatymo. Posėdyje dalyvavęs šios kompanijos vamzdynų ir jūrinių terminalų direktorius Linas Baužys sakė neturįs įgaliojimų atsakyti į šį klausimą.
Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad toks pageidavimas nėra privačios kompanijos užgaida ar noras taupyti savo lėšas. Dabar, kai Būtingės vilkikai grįžta į Klaipėdos uostą, tam per metus išleidžiama apie 100 tūkst. Lt. Tačiau jie iki plūduro jūroje plaukia tris valandas. Pasak L. Baužio, šiuo atveju svarbiausia būtų tokio pavojingo objekto kaip plūduro saugumo užtikrinimas.
Beje, yra manančiųjų, kad "Orlen Lietuva" poreikiai galėtų būti tenkinami ateityje Būtingėje pastačius išorinį uostą.
Pasak susisiekimo ministro, projekto pabranginimui 100 milijonų litų nepritartų nei valstybė, nei ministerija, nei ES, nes bet koks projektas turi turėti ekonominį pagrįstumą. Ko gero, paprasčiau būtų padaryti pakeitimą Šventosios uosto įstatyme.
Statys etapais
Uosto plėtros taryba pritarė siūlymui Šventosios uostą atstatinėti etapais. Vadinasi, ir detalusis planas bus rengiamas numatant etapus. Taigi iš pradžių bus statomi mažesni pirsai, tačiau jie turės galimybę ateityje būti praplėsti ir būti tokie, kokie yra numatyti 2B variante.
Uosto direkcija galės esant reikalui realizuoti pirmąjį, o paskui ir antrąjį etapus. Pavyzdžiui, jeigu pastačius uostą, kuriame telpa 300 laivų, bus įsitikinta, kad kitiems trūksta vietos, tada bus pradėtas antras etapas. "Negalime iš karto statyti uostą 600 laivų, nežinodami, kiek jų jame bus. Etapiškumo dėka mes galėsime sutaupyti pinigų", - sako Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Beje, statant etapais ateityje galėtų būti atsižvelgta ir į "Orlen Lietuva" poreikius.
Pasirinkti valymo darbai
Plėtojimo taryba pritarė siūlymui, kad kitais metais nebūtų statomi laikini, skirti trejiems metams molai ir užtvarai, nes ir juos pastačius užnešimas vyktų. Pasak E. Gentvilo, nėra uostų, kuriuose nesikauptų sąnašos ir nevyktų užnešimas.
Laikinoms užtvaroms, kurios atsipirktų gal po 20 metų, statyti tektų išleisti 10-13 mln. Lt, o sąnašoms valyti - beveik 1 milijoną litų. Laikinųjų molų efektas nedidelis. Juos pastačius per metus susidarytų 34 tūkst. kub. m sąnašų, o be jų - 57 tūkst. kub. m.
Nestatant laikinųjų molų valymo darbams būtų išleista 1,5 mln. Lt. Todėl nuspręsta skelbti konkursą ir parinkti rangovą nuolatiniams dugno valymo darbams atlikti.
Ministras, turėdamas galvoje, kad šiemet Latvijos kompanija BGS taip ir nepasiekė projektinio gylio kai kuriose Šventosios uosto įplaukos kanalo vietose, domėjosi, ar ateityje neatsitiks taip, kad Šventosios uostas vėl savaitę dirbs, o kitą - ne. Uosto direkcijos atstovai tikino, kad kadangi gruntas nebebus kasamas šviežiai kaip šiemet, o bus atliekami tik valymo darbai, taip neturėtų atsitikti.
Rašyti komentarą