Be abejo, "DFDS Seaways" kainodara yra dinaminė, tačiau bendra tendencija - keleiviams lieka 2015-ųjų lygio kainos.
Pasak "DFDS Seaways" Baltijos regiono vadovo Anderso Refsgardo, bendrovė patiria klientų spaudimą, kurie nori, kad kainos būtų mažinamos. Jo teigimu, lemiamą įtaką paslaugų kainoms daro pasaulinės naftos kainos. Anot jo, kol kas sunku pasakyti, kokie poslinkiai bus ateityje, tačiau kol kas DFDS nemato padangėje tamsių debesų ir tikisi, kad kainų lygis paslaugų rinkoje smarkiai nesikeis.
"DFDS Seaways" vykdomojo viceprezidento Pedero Gelerto Pederseno teigimu, siekiant išvengti negatyvios įtakos paslaugų kainai prieš kelerius metus buvo priimtas sprendimas investuoti 100 mln. eurų į sieros plautuvių, vadinamųjų skruberių, sistemą laivuose, kad nereikėtų naudoti brangaus kuro. Žinia, 2014-aisiais nuo sausio 1 d. pradėjo galioti reikalavimas Baltijos jūroje dirbantiems laivams naudoti mažesnio sieringumo kurą, tad kompanija DFDS, bandydama spręsti šią problemą, savo laivuose ėmė diegti sieros plautuvių sistemą.
DFDS kompanija įkurta 1866 metais, šiuo metu yra viena didžiausių Europoje kombinuotų pervežimų ir logistikos kompanijų. Jos biuras įsikūręs Kopenhagoje. Metinės pajamos - 12 milijardų Danijos kronų. Joje dirba daugiau kaip 6 tūkst. darbuotojų, kompanija valdo 50 laivų. Pagrindinis verslas - jūrinis, sausumos autotransportas ir geležinkelio transportas. Stipriausioji dalis ir pagrindinė rinka - Baltijos jūros regione. AB "DFDS Seaways" keltai iš Klaipėdos kursuoja į Švediją ir Vokietiją.
Kodėl pasirinko "skruberius"
Prieš 5 metus ir danai nežinojo, kas būtų geriau - mažesnio sieringumo kuras ar "skruberiai", kurių vienas kainuoja apie 5-6 mln. eurų, o atsiperka per 3-4 metus, ir sveriantys po 70-100 tonų. DFDS grupės laivai per metus sunaudoja 1,5 mln. t kuro. Skirtumas tarp vienos mažo sieringumo ir sunkaus dyzelinio kuro tonos kainų yra 200 eurų, tai ir lėmė danų apsisprendimą rinktis "skruberius". Jeigu mažo sieringo ir sunkaus sieringo kuro kainų skirtumas išliktų 200 eurų, tokiu atveju jų investicijos į "skruberius" būtų motyvuotos ir pateisintos. "Kol kas aš patenkintas tomis investicijomis, nes tas 200 eurų skirtumas išlieka", - pernai rudenį sakė P. G. Pedersenas. Pasak jo, jeigu būtų naudojamas brangesnis kuras, laivų klientai būtų pajutę negatyvų kainos skirtumą.
Suprantama, ne visi 50 laivų iš karto buvo aprūpinti "skruberiais", ir nuo 2014 metų sausio 1 d. kai kurie dar naudojo mažo sieringumo jūrinį dyzeliną. A. Refsgardo teigimu, "skruberiai" buvo montuojami tik naujesniuose laivuose, senuose tai daryti neapsimokėjo. Pavyzdžiui, "skruberio" neturi keltas, plaukiojantis tarp Estijos ir Švedijos.
A. Refsgardas mano, kad investicija į "skruberius" buvo gera. Be "skruberių" liko tik du keltai, dirbantys Baltijos jūroje. Labai svarbu, kad klientai tos investicijos nepajuto. Trūkumas tik tas, kad dėl sieros plautuvių laivuose sumažėjo vietos.
Būtent "skruberių" įdiegimas lėmė tai, kad 2015-aisiais DFDS laivai, palyginti su 2014 metais, gabeno 6 proc. daugiau krovinių ir keleivių. P. G. Pedersenas įsitikinęs, kad ir dabar kompanija turi daugiau konkurencinių pranašumų nei tuo atveju, jeigu nebūtų diegusi tokios "skruberių" sistemos. Nuo 2014 metų naftos kainos pernai buvo sumažėjusios perpus. Pasak jo, būtent naftos kainos mažėjimas kompensavo dalį tų investicijų į "skruberių" sistemą, todėl klientai nepajuto kainos pokyčių.
Beje, kompanija DFDS didelį dėmesį skiria aplinkosaugai ir yra išsikėlusi uždavinį iki 2017 metų sumažinti anglies dioksido kiekį iki 15 proc. Nuo 2008 iki 2012 metų anglies dioksidas buvo sumažintas 10 proc. Tačiau, pasak P. G. Pederseno, dabar kiekvienas procentas yra sunkiau pasiekiamas, bet rezultatą žadama pasiekti.
Laivų, varomų dujomis, nestatys
Be abejo, danai analizavo galimybę nuo kietuoju kuru varomų laivų pereiti prie dujomis varomų, tačiau P. G. Pederseno manymu, kol kas tokia investicija neturi prasmės. Jie galvoja apie naujų ro-ro ir ro-pax laivų statybą. Kol kas naujų dujomis varomų laivų, kurie plauktų ilgas distancijas, įsigyti danai neplanuoja ir mano, kad tokios technologijos naudojimas nėra pateisinimas. Anot jų, dujų saugyklos laive, palyginti su kuro tankais, užima kur kas daugiau vietos.
Kol nafta pasaulyje išlieka kotiruojama žaliava, danams lengviau nuspėti ateities kainas ir kainų svyravimus negu dujų, kurios pasaulyje nėra tokios populiarios ir lengvai kotiruojamos, kainas. Statant laivą, kuris turėtų tarnauti 30 metų, įrengti jame dujomis varomus variklius, žiūrint į tokią perspektyvą, būtų rizikinga. Danai neplanuoja statyti laivų su dujų įranga. Jie analizuoja įvairius projektus.
Dabar danams aktualiausias klausimas tas, kad, prie krantinės prišvartuotas laivas nenaudotų vidinio kuro, kad nedegintų dyzelino, kad gautų elektros energijos iš kranto. Jie dabar dirba šioje srityje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą