Laivai vaiduokliai - uosto įkaitai

Problema

Nors tiesioginės įtakos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) darbui ir nedaro, Klaipėdos uoste rūdijantys laivai sukelia papildomų rūpesčių. Vienus jų pamiršo šeimininkai, kiti dėl teisinių ar finansinių problemų uosto savo valia palikti negali.

Laivų, kurie Klaipėdos uoste užsibuvo ilgiau nei 2 metus, priskaičiuojama beveik 2 dešimtys. Jų atvykimo laikas nurodytas minučių tikslumu, tačiau dalis šių laivų dėl įvairiausių kliūčių į plačiuosius vandenis gali daugiau neišplaukti.

Sulaiko skolos

"Tokių laivų Klaipėdoje buvo ir bus, - "Vakarų ekspresui" pasakojo Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Arvydas Narmontas, - čia užsiimama ne tik komercija, bet ir remonto darbais."

Pareigūno teigimu, daugelis uoste "užsibuvusių" laivų atvyksta į Klaipėdoje veikiančias remonto įmones. Taigi užtrunka jų renovavimas, o vėliau prasideda kitos bėdos. Dažniausiai savininkai lieka skolingi remonto įmonėms, o šios laivo neatiduoda, kol neatsiskaitoma už suteiktas paslaugas.

UAB "Vakarų laivų remontas" marketingo direktorius Viktoras Černuševičius sakė, kad įmonės praktikoje yra pasitaikę tokių atvejų, nors šiuo metu tokių "įkaitų" įmonės teritorijoje nėra.

Kita uoste veikianti remonto įmonė tuo pasigirti negali. AB "Klaipėdos laivų remontas" vadovas Alvydas Butkus dienraščiui sakė, jog įmonės sąskaitoje - 2 tokie laivai. "Vincento-V" šeimininkai jau beveik 4 metus neranda pinigų, reikalingų remonto paslaugoms apmokėti, tačiau, pasak A. Butkaus, šeimininkai dar turi vilčių laivą atgauti - derybos su jais nuolat atnaujinamos.

Tačiau Džordžijoje registruotas "Guta", skaičiuojantis trečius viešnagės Klaipėdoje metus, kelia kur kas daugiau rūpesčių. Su šio laivo savininkais dėl nesumokėtų pinigų remonto įmonė jau kurį laiką bylinėjasi. Teismo nutarimu antstolių kontora jį ruošiasi parduoti.

Abiejų įmonių atstovai sakė, kad užtrukusių laivų savininkams pagal atskirus susitarimus dažniausiai tenka mokėti papildomai, o teismų pagalbos prašoma tik kraštutiniu atveju.

Savininkai dingo

Tačiau skolos remonto įmonėms - ne vienintelė priežastis, dėl kurios laivai neišplaukia iš Klaipėdos. Nerūpestingi agentai, pasirūpinę laivo atvykimu į Lietuvos uostamiestį, jį paprasčiausiai palieka likimo valiai.

Geriausias tokio atvejo pavyzdys - Panamos vėliava pasipuošęs laivas, savininkų - kompanijos "Rico maritime LTD" pavadintas "Donna". Jis į Klaipėdą užsuko 1999-ųjų rugsėjo pabaigoje ir Vakarų laivų gamyklos teritorijoje stovi iki šiol.

Laivo vertė jau kažin ar prilygtų už prastovas uoste nesumokėtų rinkliavų sumai, o dėl "Donnos" taip pat vyksta teisminiai procesai. KVJUD siekia, kad laivas būtų pripažintas bešeimininkiu, ir perduotas Valstybės turto fondui, kurio specialistai nurodytų, kaip su juo pasielgti toliau. Tokiu būdu uostas atgautų nesumokėtas rinkliavas.

"Gali būti ir taip, kad šis laivas daugiau neplaukios - jį galima supjaustyti ir atiduoti į metalo laužą", - paaiškino priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas.

Už rinkliavas nėra atsiskaičiusi ir UAB "Dalita", kuriai priklauso laivas "Vincento-V", KVJUD skolas tikisi atgauti taip pat su teismo pagalba.

Darbui netrukdo

Uosto priežiūros tarnybos vadovas pasidžiaugė, kad šiuo metu Klaipėdoje užtrukusių laivų yra kur kas mažiau nei anksčiau.

"Padėtis nuolat gerėja - štai iki pavasario po ilgos viešnagės uostą paliks dar keli laivai", - sakė jis.

Paklaustas, ar tokie laivai netrukdo uosto darbams, A. Narmontas atsakė, jog ne, tačiau užsiminė, kad jeigu jau taip atsitiktų, direkcijos vadovybė būtų priversta juos patraukti į nuošalesnę vietą.

Seni, rūdžių nuklotais korpusais laivai uostamiesčiui gėdos esą taip pat nedarantys.

"Klaipėdos uoste teikiama daug paslaugų - laivais gabenami kroviniai, atvyksta keleiviai, veikia ir remonto įmonės, todėl, be blizgančių, kruizų čia visada bus ir senų, surūdijusių laivų", - paaiškino A. Narmontas.

Valdas PRYŠMANTAS