S. Dobilinskas eidamas dirbti į AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) nesitikėjo, kad bus skelbiamas įmonės bankrotas. "Deja, sąlygos privertė tai daryti. Manau, kad bendro supratimo, kaip reikia gelbėti, kokių variantų ieškoti, tarp visų suinteresuotų pusių vis dėlto nebuvo. Galbūt per vėlai tai pradėta spręsti. Nesakau, kad anksčiau reikėjo skelbti bankrotą. Manau, anksčiau reikėjo visiems kartu pradėti spręsti problemą siekiant išgelbėti bendrovę. Tačiau kai buvo skirta pinigų, visi puolė kuo greičiau pasiimti jiems priklausančią dalį, nes buvo aišku, kad jų trūks. Nebuvo galvojama apie tai, ką efektyviausiai su tais pinigais galima padaryti", - sakė LJL vadovas.
S. Dobilinsko, kaip LJL generalinio direktoriaus, pareiga buvo kreiptis į teismą dėl bankroto. "Susidarė tokia situacija. Iš pradžių ji lyg ir buvo pagerėjusi, bet paskui pamatėme, kad klimpstame į tą patį liūną - vėl jūrininkams nemokami atlyginimai. Paaiškėjo, kad ne tik jūrininkams, bet ir kreditoriams negalime mokėti skolų, turiu omenyje, atsiskaityti už mums suteiktas paslaugas, t. y. už kurą, techniką, detales, remontą, aprūpinimą maistu ir t. t. Todėl buvau priverstas nunešti pareiškimą", - kalbėjo S. Dobilinskas.
Praėjusį penktadienį jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nes kito varianto nebematė. Teismui nunešta labai nemažai dokumentų, kuriuos jis turi įvertinti. S. Dobilinsko teigimu, teismo buvo prašoma kuo greičiau įvertinti situaciją ir priimti sprendimą.
Pasak LJL vadovo, labai svarbu, kad kol bus paskirtas bankrutuojančios bendrovės administratorius, viskas nebūtų palikta likimo valiai ir nekiltų chaosas. "Vos ne dvi savaites išbuvau Vilniuje, buvo vedamos derybos su mūsų didžiausiu akcininku, t. y. su AB "Lietuvos geležinkeliai", ir su didžiausiu kreditoriumi - SEB banku. Užsitikrinome finansavimą, kad laivai nebūtų palikti be priežiūros, kad būtų mokami einamieji mokėjimai, kad jie saugiai stovėtų, kol dirbti pradės bankroto administratorius", - sakė S. Dobilinskas.
Kodėl nerestruktūrizuoja?
Paklaustas, ar bendrovės restruktūrizavimo klausimas buvo svarstomas, S. Dobilinskas atsakė: "Restruktūrizavimas galbūt galėjo būti kaip variantas, bet mes dirbame tarptautinėje arenoje, todėl susidurtume su daugybe įvairių jurisdikcijų. Ims laivą ir areštuos Afrikoje, kaip neseniai buvo atsitikę mūsų laivui "Voruta". Kas iš to, kad mojuotume dokumentu, jog vykdome bendrovės restruktūrizaciją. Mums būtų pasakyta - susimokėkite ir plaukite. Kadangi mes dirbame ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, JAV, Indijoje, Azijos šalyse, mažai tikėtina, kad visur būtų pripažintos mūsų restruktūrizavimo sąlygos."
Kiek tęsis bankroto procesas, kol kas sunku pasakyti. Pasak S. Dobilinsko, dabar svarbiausia, kad jis būtų pradėtas, kad būtų paskirtas administratorius, kuris perimtų bendrovę. Dar laukia nemažai būtinų biurokratinių dalykų gerąja prasme - būtina viską apskaičiuoti, sudėlioti, sustyguoti, kad teismas galėtų patvirtinti, o tada jau turėtų būti pasirūpinta visais jūrininkais ir kitais darbuotojais. LJL vadovo teigimu, jūrininkai yra pirmos eilės kreditoriai, jų atlyginimai eina prieš hipoteką.
Darbuotojai dar neatleidinėjami
S. Dobilinsko teigimu, kol kas neketinama atleisti nė vieno darbuotojo, nebent būtų prašymų išeiti savo noru, nes šito reikalo vėliau imsis bankroto administratorius.
Taigi LJL dirba toliau, jokio chaoso nėra. Laivo "Voruta", kuris stovėjo areštuotas Pusiaujo Gvinėjoje, areštas jau panaikintas ir jis plaukia Europos link.
Laivas "Romuva" turi krovinį, bet yra areštuotas Europos uoste. Šiuo metu sprendžiamas klausimas, kaip jį išlaisvinti. Du laivai - "Deltuva" ir "Venta" - stovi Klaipėdoje. Pasak S. Dobilinsko, jokių esminių sprendimų dabar nebus priimama, kol įmonės neperims bankroto administratorius.
Paklaus ministro
Konservatorius Jurgis Razma Seimo posėdyje ketina paklausti susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, kas prisiims atsakomybę dėl keistos "Lietuvos jūrų laivininkystės" gelbėjimo strategijos: iš pradžių bandant ją reanimuoti ir teikiant finansinę paramą su valstybinių įmonių pagalba, o po to keičiant sprendimą ir skelbiant apie jos bankrotą. Jo nuomone, LJL akcijų perdavimas valdyti AB "Lietuvos geležinkeliai", kai LJL jau buvo labai sudėtingos būklės, buvo ne kas kita, kaip bandymas nusišalinti nuo politinės atsakomybės dėl LJL žlugimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą