Tradicijos
Naujo laivo nuleidimas į vandenį kadaise buvo itin svarbus momentas. Bet koks aplaidus poelgis ar netikėtas nemalonumas gali apjuodinti gerą laivo reputaciją ir visam jo gyvavimo laikui užtraukti nesėkmę. Tiesa, šiais laikais prietarai jau nebėra tokie svarbūs, tačiau kai kurios tradicijos vis dar gajos.
Šiais laikais tiek Lietuvoje, tiek kitose krikščioniškose šalyse naujo laivo nuleidimas vandenin ar kiek jau paplaukiojusio įsigijimas paprastai švenčiamas pasitelkiant dvasininką, kuris jį palaimina, bei sudaužant butelį šampano, na ir, žinoma, surengiant smagų pasisėdėjimą. Kokių nors prietarų laivininkai jau retai kada bepaiso.
Galbūt tai lėmė ilgas mūsų šalies buvimas Tarybų Sąjungos sudėtyje, kai kokių nors prietarų apskritai vengta. Tarybinio karo laivyno kariškiai pasakoja, kad tais laikais griežtai apsieita ir be dvasininkų paslaugų - atšvęsti laivo "gimimą" visiškai pakakdavo šampano purslų.
Tačiau senovėje naujų laivų nuleidimas vandenin buvo apipintas gausių prietarų bei netgi lydimas kruvinų ceremonijų.
Ženklai
Kažkada trečiadienis buvo laikomas sėkmingiausia diena nuleisti laivui, o penktadienio - atvirkščiai, vengė šiam reikalui. Jei laivo nuleidimo į vandenį metu ar laiminant jį šviečia saulė - geras ženklas. Pavyzdžiui, povandeninio laivo "Nautilus" komanda turi mėgstamą posakį "Saulė "Nautilus" šviečia visada". Jis atsirado laivo nuleidimo į vandenį dieną, kai tvyrojo tirštas rūkas ir staiga netikėtai, jau rengiantis sudaužyti šampano butelį, nušvito saulė.
Geru ženklu laikoma, kai laivo "gimimo" momentu netoliese skraido žuvėdros ar plaukioja delfinai. Kad priviliotų šių gyvių, neretai į vandenį primetama žuvies gabalų.
Laivo nuleidimo sulaikymas pranašauja sunkumus. Nė vienas "laimingas" laivas, leidžiamas vandenin, neužstrigdavo. Neblogai, jei medinės pavažos tuo metu plyksteli. Tai reiškia, kad laivas bus "gyvas kaip liepsnos liežuviai".
Sėkmė užtikrinama ir tuomet, kai vilkikai, apsukdami ką tik nuleistą naują laivą, posūkį daro pagal laikrodžio rodyklę. Krikštynos taip pat neša jam laimę (Anglijoje ir Amerikoje laivų krikšto motinos beveik visada būna moterys). Kadaise krikštamotė tiesiog mesdavo vyno butelį, kad šis sudužtų į laivo priekį. Nepavykęs bandymas - blogas ženklas. Dabar butelis paprastai pririšamas ant išpuoštos virvės, siekiančios laivą, ir paleidžiamas, kad sudužtų. Tiesa, retkarčiais pasitaiko, jog šis ir nedūžta - tai nepranašauja nieko gera. Kai kurios Amerikos laivų kompanijos netgi turi specialius darbuotojus - butelių gaudytojus, kurie turi laiku sugauti lekiantį pro šalį butelį ir nukreipti jį reikiama linkme.
Mirtis ar sužeidimas, nutikę leidžiant laivą, daugumai jūrininkų reiškė nelaimę, todėl apdairūs laivų statytojai šampano butelį įdėdavo į smulkų sidabrinės vielos tinklelį, kad dūžtančio stiklo šukės neišlakstytų į šalis ir ko nors nesužeistų.
Jūros dievams - kraujas
Iki XVII amžiaus vyną pildavo ant laivo "nosies" iš sidabrinės taurės, kurią vėliau mesdavo į vandenį kaip dovaną jūrų dievui Poseidonui. Ši tradicija iki mūsų dienų taip ir neišliko.
Senovės vikingai manė, kad niūrūs jūrų dievai reikalauja paaukoti žmogų už kiekvieną laivą, patenkantį į jų stichiją, todėl ant laivo nuleidimo takelio pririšdavo jiems nereikalingus belaisvius - jų kraujas turėjo numaldyti dievus.
Tai darė ne tik vikingai: iki pat XIX amžiaus Fidžio, Tongo ir Taičio salose kruvinos krikštynos taip pat buvo neatsiejama kovinių kanojų nuleidimo į vandenį dalis: paimtus į nelaisvę priešus pririšdavo prie rąstų, naudotų ridenti kanojoms. Toks ritualas turėjo ypatingą reikšmę koviniams laivams, nes jų paskirtis - žudyti. Manyta, kad jie turi kaip galima anksčiau pajusti kraujo kvapą. Dar 1784 m. Tripolyje (Libanas) tokie laivai į vandenį buvo leidžiami su pririštu ant laivo "nosies" vergu.
Linksmina mirusiuosius
Atėjus krikščionybei laivų laiminimas ir krikštynos tapo ramesni bei apsiėjo be žmogiškojo kraujo. Vis dėlto dar XX amžiaus pradžioje nuleidžiamą laivą lydėjo "tik" laivų statytojų mušimas ir priverstinis jų maudymas; kai kuriuos jų mesdavo į bangą, sukeltą vandenin nuleisto laivo, ir triskart panardindavo galvą.
Manyta, kad muzika, aukojamų gyvūnų kraujas ir stiprus romas linksmina ne tik gyvuosius, bet ir mirusiuosius. Nuleidžiant naujus Vestindijos kompanijos laivus, juos išpuošdavo gėlėmis bei prikraudavo skaniausių patiekalų protėvių vėlėms. Nuleidimo į vandenį išvakarėse vykdavo maišytas - krikščioniškai pagoniškas ritualas: iš pradžių palaimindavo, tuomet jo denį apipildavo baltų gaidžių, vištų, avių bei juodų ožkų krauju.
Japonijoje, kai laivas pradeda slysti į vandenį, ant jo smaigalio sustatytos pintinės atidaromos ir iš ten paleidžiami paukščiai, simbolizuojantys sėkmingą laivo "skrydį" jūros bangomis.
Neapsieinama be šampano
Laikui bėgant kraują pakeitė vynas, na o šiais laikais - neapsieinama be šampano. Kai JAV buvo paskelbtas "sausasis" įstatymas, vietoje šampano buvo naudojamas imbierinis alus. Misionierių laivus krikštijo pienu, pavyzdžiui, Maroke tai simbolizavo svetingumą ir geranoriškumą. Bandymai laiminti laivą vandeniu nežada nieko gera. Po tokios ceremonijos bandytas nuleisti vandenin JAV laivas "Constitution" patyrė nesėkmę. Laivas pajudėjo tik tuomet, kai komandoras į jo smaigalį sudaužė rinktinio vyno butelį.
Prancūzijos pakrantėse žvejų laivų nuleidimo vandenin ceremonija turėjo religinį atspalvį ir atrodė labai įkvepiančiai. Dvasininkas apšlakstydavo laivą šventuoju vandeniu ir apdalydavo įgulą šventinta duona. Laivo krikštatėviai įkaldavo penkias vinis į stiebo kiaurymes, prikimštas šventintos duonos. Tokių ritualų, beveik nepakitusių iki Antrojo pasaulinio karo, dabar jau nedaug išlikę, nors kai kurie žmonės vis dar tiki, jog jei laivas - "nekrikščioniškas", jam bus sunkiau surinkti komandą, o nekrikštytas laivo kapitonas nuskęs pats ir dar laivą paskui save nusitemps.
Šiuolaikinė laivo nuleidimo ceremonija - ryškus, nemažai žmonių sutraukiantis renginys - vis dar mena senovės tradicijas. Vis dėlto visoje šioje šventėje su muzika, dvasininku ir puota po laivo nuleidimo vandenin mistinė ceremonijos reikšmė lyg ir nebeliko svarbi.
Lina NARBUTAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą