Lietuviai užjūryje
Refrižeratorių mechanikas Antanas Meška Murmanske gyvena jau daugiau nei 30 metų. Nors labai ilgisi tėvynės, jos klimato, gamtos, tačiau mano, kad dabar Lietuvoje pradėti savo verslą jam jau būtų labai sunku.
A. Meška kilęs iš Joniškio rajono Stupurų kaimo. 1976 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą (dabar Lietuvos jūreivystės kolegija), šaldymo įrenginių eksploatavimą, tapo laivų refrižeratorių mechaniku. Pasak jo paties, mokslus baigė gerai, buvo pirmas grupėje, tad galėjo pasirinkti, kur dirbti.
Tais laikais Lietuvoje jau buvo žinoma, kad Murmanske, kur mokami priedai už poliarines sąlygas, galima neblogai užsidirbti ir greitai atsistoti ant kojų. Be to, tame uoste jis turėjo draugą, tad išvyko ten dirbti. "Ko gero, norėjau greičiau prasimušti į žmones", - prisiminė pašnekovas.
Ieškojo žuvų telkinių
Būdamas Murmanske, jis įsidarbino susivienijime "Sevrybpromrazvedka" ir 15 metų ėjo refrižeratorių mechaniko pareigas. Beje, daugiau kaip 13 metų jis atidavė vienam laivui - "Pavel Kaikov". Šio susivienijimo laivai buvo moksliniai, pagrindinė jų užduotis - ieškoti naujų žuvų telkinių. Jie išmaišė ir Indijos, ir Atlanto vandenynus, bet daugiausia dirbo Ramiajame. Kiekvieno laivo įguloje buvo po 5-6 mokslininkus.
 |
| A. Meškos bendrovė "Nerey" remontuoja ir "Vegos", ir kitų įmonių laivus |
Dabar A. Meška yra vienas iš trijų atvirosios akcinės bendrovės "Nerey", užsiimančios laivų remontu ir modernizavimu, akcininkų ir steigėjų. Ši privati bendrovė veikia jau 13 metų. Ji yra tarsi antrinė pagrindinės mokslinės gamybinės įmonės "Vega", gyvuojančios jau 17 metų, bendrovė. "Nerey" remontuoja ne tik jos, bet ir kitų įmonių laivus.
"Vega" pradėjo veiklą turėdama vieną, o dabar jai jau priklauso 7 žvejybos laivai. Juose dirba apie 500 žmonių, tarp kurių yra ir lietuvių, ir netgi tokių, kurie į Murmanską atvyko irgi 1976 m. Pavyzdžiui, Algirdas Čepaitis iš Radviliškio.
"Vegos" laivai ne tik žvejoja menkes, silkes, bet kartu juose atliekami ir moksliniai tyrimai, bendradarbiaujama su moksliniu institutu. Pačioje bendrovėje dirba trys mokslininkai, o ir laivuose jų būna.
Pasak pono Antano, žinoma, tie moksliniai tyrimai dabar nebėra tokio masto, kaip tada, kai jis tik pradėjo dirbti, į tolimus rajonus nebevykstama, dirbama tik Barenco jūroje.
Lietuvių bendruomenė
1992 metais A. Meška su bendraminčiais įsteigė lietuvių kultūrinę bendruomenę "Lietuva". Pernai rugsėjį ji atšventė 15 metų jubiliejų. A. Meška yra bendruomenės pirmininko pavaduotojas, nes verslas atima labai daug laiko.
Šiuo metu bendruomenei priklauso 250 šeimų. Pasak pono Antano, per didžiąsias šventes susirenka 50-60 žmonių.
53 metų A. Meška turi ir Lietuvos, ir Rusijos pasus. Sako, jog į Daniją, Norvegiją važiuojąs su Lietuvos pasu.
Laivai į Murmanską nebeužeina
Situacija Murmanske, pasak A. Meškos, šiuo metu ne iš gerųjų - brangsta kuras, remonto išlaidos. Anksčiau buvo 10000 laivų, 600 žvejybos įmonių, dabar valstybinio laivyno nebėra. Viskas sunaikinta, išdraskyta, išvogta. Dar prieš 5-6 metus buvo apie 120 žvejybos firmų, dabar beliko gal pusė, o algas reguliariai moka gal tik 20 bendrovių, tarp kurių ir "Nerey".
Kadangi Murmansko uoste dideli mokesčiai, labai daug kontroliuojančių institucijų, likę laivai į jį nebeužeina, bazuojasi Norvegijos uostuose. Jeigu laivai pradėtų plaukti į Murmanską, pasak A. Meškos, uostas nebūtų netgi pasiruošęs jų priimti.
"Nerey" situacija kol kas normali. "Vega" jūreiviai per parą uždirba 50 JAV dolerių, per mėnesį ne mažiau kaip 2 tūkst. dolerių, kiti laivų specialistai 4-5 tūkst. dolerių.
Žvejybos kvotų ir Murmansko žvejams trūksta. Jas reikia pirkti Maskvoje aukcione. Kvota galioja 5 metus. 2009-aisiais vėl bendrovėms reikės pasirūpinti kvotomis.
Kas gali, išvažiuoja
Antanas Meška iki šiol kalba su lietuvišku akcentu. Sako, jog iš pradžių jam Murmanske buvo labai sunku - ir poliarinės naktys, kai šviesu būna tik 19 minučių, kai dieną naktį miestas skendi žiburiuose, ir 40 laipsnių šalčio. Uostas yra neužšąlantis dėl srovės, tiesa, vienais metais buvo užšalęs.
Senesnio amžiaus žmonėms dabar labai sunku čia gyventi, tad kas gali, išvažiuoja. Pensija - 5 tūkst. rublių, o už 3 kambarių butą reikia mokėti 3,5 tūkst.
Normalus butas miesto centre dabar kainuoja 100 tūkst. dolerių. Dar prieš kokius 10 metų 1 kambario butas tolesniuose rajonuose kainavo 6 tūkst. dolerių, o dabar jau 40-50 tūkst.
Anksčiau užsidirbęs 50 tūkst. dolerių jūrininkas galėjo labai greitai prasigyventi. Dabar nebeliko nei poliarinių koeficientų, didelė infliacija. Pasak A. Meškos, kasmet darosi vis sunkiau ir sunkiau. Tiesa, į pensiją čia išleidžiami žvejai, sulaukę 50 metų.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą