Tyrėjai apskaičiavo visos Europos Sąjungos ir kiekvienos šalies narės priklausomybę nuo importuojamos žuvies, išreikšdami ją kalendorine metų diena, kada baigtųsi Europos vandenyse per metus sugaunama žuvis, ir tektų valgyti vien iš kitų šalių atvežtą žuvį.
Pasirodo, jei nuo metų pradžios Europos Sąjungoje gyventojai valgytų vien Europai priklausančiuose vandenyse sužvejojamą žuvį, jos užtektų tik iki liepos 9 dienos. Likusius pusę metų valgytume vien iš užjūrių atvežtą žuvį.
Lietuva nuo importuojamos žuvies priklauso dar labiau nei Europos vidurkis. Tyrimų rezultatai rodo, kad savo žuvies užtektume tik iki kovo pabaigos. T. y., savo vandenyse sugauname tik ketvirtadalį šalyje suvartojamos žuvies. Kita dalis – tolimosiose žvejybos zonose sugauta bei įvairiose šalyse dirbtinai užauginta žuvis.
Po priklausomybės nuo importuojamos žuvies skaičiais slypi kombinacija priežasčių, bet Europos Sąjungos mastu pagrindinė priežastis yra žuvies išteklių pereikvojimas. Tai rodo ir priklausomybės nuo importuojamos žuvies didėjimas kiekvienais metais: žuvies vartojimas auga, o išteklių nepakanka.
"Europa yra apsupta jūrų, kurios yra vienos produktyviausių Pasaulyje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais žuvies sugaunama daugiau, nei jūros ir vandenynai spėja užauginti“, sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Neringa Pumputytė.
Nors žvejybą ir imta reguliuoti, žuvies išteklių pereikvojimo tai nesustabdė: 88% Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudoma labiau nei vadinamasis maksimalus tausią žvejybą užtikrinantis sugaunamos žuvies kiekis. O beveik trečdalis žuvų rūšių išgaudytos tiek, kad vargu ar jų ištekliai kada nors atsikurs, net jei jų žvejyba bus visiškai sustabdyta.
Išsekinę Europos išteklius, žvejybos įmonės vis intensyviau žvejoja tolimosiose teritorijose – kitoms šalims priklausančiose ekonominėse zonose ir tarptautiniuose vandenyse. Tokiu būdu Europos vartotojai ir žvejybos įmonės „eksportuoja“ žuvies išteklių pereikvojimą. Mat Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52% pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar 28% – pereikvoti arba ženkliai sumažėję. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies suvartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais.
Dažnai teigiama, kad Lietuva yra pernelyg maža, kad galima būtų sakyti, jog Lietuvos žvejai prisideda prie vandenynų žuvies išteklių pereikvojimo. Tačiau nors visais aspektais esame mažytė Europos Sąjungos dalis, Lietuvos žvejybos laivynas, žvejojantis tolimuosiuose vandenyse, pagal tonažą sudaro dešimtadalį viso Europos Sąjungos tolimosios žvejybos laivyno tonažo. O savos žvejybos žuvų kiekis vidaus rinkoje, anot Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, tesudaro apie ketvirtadalį poreikio.
Šių tyrimų rezultatų nereikėtų painioti su prekybos balansu ar ekonomine priklausomybe. Pavyzdžiui, dalis mūsų parduotuvėse parduodamos užjūriuose sugautos žuvies yra sužvejota Lietuvos įmonių, Lietuvos laivais. Ši sugaunama žuvis klasifikuojama kaip Europos Sąjungos laimikis ir priskiriama Lietuvai. Tačiau ji buvo sugauta kitoms šalims priklausančiuose arba tarptautiniuose vandenyse ir tik patvirtina faktą, kad Europos vandenyse ištekliai sumažėję ir jų nebeužtenka mūsų poreikiams patenkinti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą