LSLA siūloma tapti jūrų administracija

Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) - kontroliuojanti ir priežiūrą atliekanti institucija. Jos akiratyje ne tik laivai ir jūrininkai, ji prižiūri ir 244 įmones Klaipėdos uoste, kurios vykdo daugiau kaip 70 rūšių veiklą, susijusią su saugia laivyba. Pasak administracijos direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus, LSLA tikslas - vykdyti priežiūrą ir patarti, kaip reikia įgyvendinti tarptautinius reikalavimus, o ne bausti už jų nesilaikymą.

Praėjusį ketvirtadienį LSLA iškilmingai paminėjo pirmą apvalų veiklos jubiliejų. Jeigu turėtume omenyje tai, kad tie patys LSLA darbuotojai dirbo tą patį darbą ir tada, kai administracija buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos padalinys, tai šiemet ji galėtų švęsti ir 21 metų veiklos sukaktį.

Dar 1996-1997 m. Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama įsteigti jūrų administraciją. Mat ūkinę veiklą vykdanti Uosto direkcija rengti teisės aktus ir pati save kontroliuoti negalėjo, taip kaip ir uosto kapitonas, priklausydamas Uosto direkcijai, negalėjo pasirašinėti ant jūrininkų diplomų. Beje, Ispanijoje, pasak tolimojo plaukiojimo kapitono Sigito Šilerio, stovėjusio prie LSLA kūrimo ištakų, uosto kapitonas priklauso tokiai institucijai kaip LSLA. Tiesa, tais laikais dar vienos institucijos steigimo reikalingumu daug kas abejojo. Tačiau 2002-aisiais vis dėlto buvo įkurta LSLA kaip atskira organizacija, tiesiogiai pavaldi Susisiekimo ministerijai.

Galėtume prisiminti ir kitus istorijos niuansus, tarkime, 1925-uosius, kai Lietuva atgavo Klaipėdos uostą ir kai buvo įsteigta Uosto direkcija. Praėjus 10 metų, 1935-aisiais, kai šalis įsigijo pirmą laivą, Susisiekimo ministerija įsteigė jūrininkystės inspekciją, ir pirmas inspektorius buvo Teodoras Daukantas. E. Zacharevičius pažymėjo, jog pirma atsiranda vykdančioji institucija, o praėjus maždaug 10 metų įkuriama ir jos veiklą kontroliuojančioji. Tačiau kad ir kaip skaičiuotume, lygintis senų tradicijų atžvilgiu su Švedijos jūrų administracija, jau atšventusia savo veiklos 120 metų sukaktį, ar Panamos jūrų administracija, mininčia 80 metų veiklos jubiliejų, negalime.

LSLA 10 metų veiklos sukakties paminėjime dalyvavusio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio manymu, nors LSLA istorija ir trumpa, tačiau per tuos metus ji nuėjo gana intensyvų vystymosi kelią, atliko didžiulį darbą, mat keitėsi daugybė Lietuvos teisės aktų. Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2010-ųjų liepos 1 d., kai prie LSLA buvo prijungta Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija, administracija pradėjo naują ir kur kas platesnį veiklos etapą, bei pasidžiaugė, kad LSLA sėkmingai įgyvendino įstaigos reorganizavimą. E. Masiulis pavadino LSLA kolektyvą aukšto lygio profesionalų komanda ir padėkojo už tinkamai atliekamą kilnią misiją, be kitų dalykų, susijusią ir su žmonių gyvybėmis jūroje.

Apdovanoti garbės ženklais

Net devyniems LSLA darbuotojams pats susisiekimo ministras įteikė Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojų garbės ženklus. Jais apdovanoti direktorius E. Zacharevičius, Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius, Laivybos kontrolės skyriaus Valstybės vėliavos ir uosto kontrolės poskyrio vedėjas Rimvydas Jakštas, Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vyr. specialistas Antanas Aloyzas Draugelis, Parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Braslauskas, hidrografinio laivo "Varūna" kapitonas Vytautas Pašinskas, Laivybos kontrolės skyriaus Valstybės vėliavos ir uosto kontrolės poskyrio inspektorius Filibertas Adomas Urnikis, Hidrofrafijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vedėjo pavaduotojas Jurijus Gleikinas, Parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriaus vyr. specialistė Regina Lipskienė.

Jūrininkų sergėtojai

Tolimojo plaukiojimo kapitonas S. Šileris šmaikštavo sakydamas, kad LSLA darbuotojai yra jūrininkų nekaltybės prižiūrėtojai. Jie sergi, kad jūrininkai nedarytų nuodėmių: kad neužplauktų ant seklumų, kad nepasidirbintų jūrinių diplomų ir t. t. Jis pasidžiaugė, kad anais sunkiais kūrimosi laikais dabartinis LSLA direktoriaus pavaduotojas Robertinas Tarasevičius per tris dienas sugebėjo įtikinti Europos biurokratus, jog Lietuva turi tinkamą jūrų administraciją ir kad šalis įstojo į Europos Sąjungą jau turėdama visame pasaulyje pripažįstamus jūrininkų diplomus. S. Šileris atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos jūrininkai išvažiuoja į užsienį ne braškių skinti, o dirbti moderniausiuose pasaulio laivuose. Tolimojo plaukiojimo kapitonas prisiminė ir pirmuosius LSLA darbo metus, kai administracija sugebėjo per metus pasirašyti 17 tarptautinių sutarčių.

LSLA direktorius E. Zacharevičius, atėjęs dirbti į šią organizaciją iš laivyno, prisipažino, kad jaučia nostalgiją jūrai, ir juokavo, kad į laivyną dirbti jokiu būdu negrįžtų - dabar jis tiek daug žino apie tarptautinius ir konvencinius reikalavimus jūrininkams bei laivams, jog mano nesugebėsiąs jų įgyvendinti laive.

Nors Lietuvos jūrininkai ir pabamba, kad LSLA kelia per griežtus reikalavimus jiems, E. Zacharevičius pasidžiaugė, kad jie turi didelę paklausą pasaulio laivyne, kad Lietuvos vardas yra Baltajame Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo sąraše.

Gali daryti daugiau

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža jubiliejaus paminėjimo metu palinkėjo LSLA prisiimti daugiau funkcijų ir tapti tikra jūrų administracija. LSLA dirba, vadovaudamasi Saugios laivybos įstatymu ir viena svarbiausių jos veiklų - Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų, susijusių su saugia laivyba, vykdymo priežiūra. Anot LJS pirmininko, be saugios laivybos, jūriniame versle yra ir kur kas daugiau įvairių teisės aktų ir kitokių dalykų. Kitose jūrų valstybėse yra įsteigtos tokios jūrų administracijos, vykdančios daug daugiau funkcijų. Netrukus įsigalios Tarptautinės darbo organizacijos 2006 metais priimta konvencija, atsiras naujų funkcijų, susijusių su jūrininkų socialiniais klausimais. LJS tarybos narių manymu, visas jūrines funkcijas galėtų vykdyti LSLA. "Kas Lietuvoje prižiūri ir kontroliuoja kitas jūrinės veiklos sferas? Keli Susisiekimo ministerijos darbuotojai? Jie to fiziškai negali padaryti. Tą klausimą LJS kėlė jau seniai, dar tada, kaip LSLA buvo Uosto direkcijos padalinys. Mes rekomendavome atskirti tą padalinį ir įkurti jūrų administraciją. Dabartinė administracija galėtų turėti ir vykdyti daugiau funkcijų, ne tik tas, kurios susietos su saugia laivyba. Nežinau kodėl, bet tokio mūsų siūlymo kažkodėl niekas negirdi. Beje, ir argumentų, kodėl taip negalėtų būti, irgi kol kas neišgirdome", - sakė J. Bekėža.