Buriavimas
"Laivų skaičius kiekvienais metais auga dešimtimis, ir mes jau susidūrėme su jų stovėjimo vietos problema", - sako Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) prezidentas Robertas Dargis.
Paklaustas, ar pats mieliau buriuoja, ar daugiau sėdi prie popierių, atsakė: "Aš jau atidariau sezoną ir pirmą šimtą jūrmylių nuplaukiau. Tiesiog laukiu ilgesnių savaitgalių ir naudojuosi kiekviena proga galėdamas išplaukti į Baltijos jūrą. Suprantama, verslas man įdomu, ir prie popierių tenka sėdėti, tačiau mano hobis buriavimas man taip pat yra labai svarbus.
"Negražiai atrodome"
Šiuo metu Lietuvos buriuotojus labiausia jaudina jachtų švartavimo problema. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įsipareigojusi prie Kiaulės nugaros pastatyti 400 vietų mariną. R. Dargio manymu, šiam objektui reikėtų didelio tiek miesto administracijos, tiek Uosto direkcijos, tiek visuomenės dėmesio. Prieš mėnesį LBS prezidentas buvo susitikinęs su susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi ir prašė labiau pasirūpinti marina.
"Mes labai negražiai atrodome žiūrint vandens turistų akimis. Šiemet Pilies jachtų uostas rekonstruojamas, o labai nedidelio uostelio Smiltynėje plėtra gana sudėtinga. Laivų skaičius kiekvienais metais auga, todėl reikėtų, kad bent 2010-2011 metais būtų pastatyta marina Klaipėdoje", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Dargis.
Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, pramoginių laivelių, valčių uostelį su slipais, iš kurio bus galima išplaukti į Kuršių marias, pietinėje uosto dalyje ketinama pastatyti iki 2010 metų.
Per didelė prabanga
Pasak LBS prezidento, šiandien didesnė problema yra Klaipėdos, o ne Šventosios uosto marina todėl, kad sertifikuotų burinių laivų, galinčių plaukti į jūrą ir užsukti į Šventąją, kol kas tėra tik keliolika, o tų, kurie plaukioja Kuršių mariomis, kuriems aktualesnis Klaipėdos uostas, skaičiuojama šimtais.
"Mano manymu, nauja marina Klaipėdoje turėtų atsirasti kur kas anksčiau nei Šventosios uostas. Jeigu valstybė turėtų pakankamai lėšų, gerai būtų ir pastarasis uostas. Tačiau aš manau, kad tai būtų per didelė prabanga. Jį išlaikyti būtų labai brangu, nes ir laivybos kanalą užneštų smėlis, ir jo eksploatacijos laikotarpis būtų be galo trumpas. Sezonas prasideda gegužės vidury, baigiasi rugsėjo pabaigoje. Dėl trijų keturių mėnesių turėti uostą ir 8 mėnesius jį tik prižiūrėti bei saugoti, sutikite, per didelės išlaidos", - sako R. Dargis.
Nauja regata
Pasak LBS prezidento, per šį buriavimo sezoną didelių sukrėtimų neturėtų būti. Praeitą šeštadienį Kaune jau startavo pirmoji regata. "Manom, kad šie metai bus geri. Atsiranda vis daugiau norinčiųjų dalyvauti Kuršių marių regatoje. Šiemet latviai pareiškė norą joje dalyvauti. Taigi ši regata, nors ji nėra labai didelė, bet išskirtinė savo senumu, jau įgauna tam tikrą prestižinį statusą Baltijos šalyse", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Dargis.
Kaip šio sezono naujovę jis įvardino naują latvių organizuojamą Baltijos šalių regatą "Baltic Open Regatta 2008", vyksiančią birželio 7-14 d., startuosiančią Lietuvoje, Klaipėdoje, o finišuosiančią Estijoje. Apie ją "Vakarų eksprese" jau rašyta.
Tam tikri buriavimo sezono išskirtinumai planuojami kitais metais, kai bus minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis, tačiau jų kol kas LBS prezidentas neišduoda.
Ir su rusais susitariama
R. Dargio teigimu, pastaruosius penkerius metus Lietuvos buriuotojai su didesnėmis plaukiojimo problemomis nesusiduria. Anksčiau buriuotojams būdavo draudžiama plaukti Klaipėdos uosto laivybos kanalo farvateriu. Tačiau padedant Lietuvos susisiekimo ministerijai ši problema buvo išspręsta. "Dabar mes tik esame įpareigoti pranešti radijo ryšiu, kad plaukiame kanalu, didelį laivą praleisti, kad netrukdytume, štai ir viskas", - sakė LBS prezidentas.
Pasak jo, LBS labai didelį dėmesį skiria buriuotojų etikos kodeksui, tad kokių nors nusiskundimų dėl baudų ar per didelio inspektorių kabinėjimosi šiuo metu nesulaukiama.
Beje, pagaliau išsipildė sena Lietuvos buriuotojų svajonė - pernai pasirašyta Lietuvos ir Rusijos dvišalė sutartis dėl laivybos Kuršių mariose. Nors galimybė plaukti į rusų Kuršmares kol kas tik teorinė, nes Rybačio uostelyje dar turėtų būti pastatytas pasienio kontrolės punktas, tačiau ledai jau pajudėjo. R. Dargio teigimu, nei anksčiau, nei dabar punkto nebuvimas netrukdo organizuoti Kuršių marių regatos: dėl įplaukimo į jų pusę su rusais iš anksto būna susitariama.
Nuomoja laivus užsienyje
Organizuotų buriuotojų, kurie priklauso LBS, šiuo metu yra per 1000, o tokių, kurie jai nepriklauso, bet buriuoja, yra daug daugiau. LBS organizuojamuose buriavimo mokymuose dalyvauja šimtai žmonių, kurie išlaiko antros eilės vairininkų egzaminus, buriuoja su šeimomis, plaukioja ir nedideliais laiveliais ežeruose. Tad manoma, kad ateityje LBS narių skaičius didės.
Lietuviai buriuoja ir Lietuvos vandenyse, ir užsienyje. Pasak R. Dargio, dabar nemažai jų nuomojasi laivus Kroatijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Ir toks buriavimo būdas labai populiarėja. Tie, kurie paburiuoja, pabando, ima mokytis, išlaiko egzaminus, gauna teisę išsinuomoti laivelį kitoje šalyje ir taip praleidžia atostogas buriuodami kartu su šeima.
Lietuvoje jau pasigendama didesnių buriuotojų žygių. R. Dargio teigimu, šiuo metu jie dar neplanuojami, bet ateityje jų bus. Andriaus Varno ketinimą šiemet jachta apiplaukti pasaulį LBS prezidentas vertina teigiamai: "A. Varnas - patyręs ir profesionalus kapitonas ir labai teisingas žmogus. Aš jį pažįstu 8 metus ir manau, kad jis pasieks užsibrėžto tikslo", - sakė R. Dargis.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą