Bijūnų sodinimas pavasarį: ar galima sodinti, kada tai daryti ir kodėl jie vėliau nežydi

Dažniausiai problemos kyla ne dėl paties sezono, o dėl netinkamo gylio, silpno sodinuko, netinkamos vietos ir per didelių lūkesčių. Daugelis sodininkų galvoja, kad jei krūmas prigijo, jis būtinai greitai sužydės. Tačiau praktikoje būtent bijūnų sodinimas pavasarį neretai tampa priežastimi, dėl kurios augalas kelerius metus „sėdi“ vietoje, augina lapus, bet neformuoja pumpurų.

Kad taip nenutiktų, svarbu iš anksto suprasti, ar galima sodinti bijūnus pavasarį būtent jūsų situacijoje, kada tai daryti, kaip išsirinkti sodinuką ir kokiame gylyje jį sodinti, kad neužkastumėte pumpurų per giliai.

Ar galima sodinti bijūnus pavasarį?

Ar galima sodinti bijūnus pavasarį? Taip, galima, ypač jei sodinamoji medžiaga jau nupirkta, dalis (šakniastiebio dalis) pradėjo busti arba nėra galimybės laukti rudens. Tačiau reikia suprasti, kad pavasarinis sodinimas reikalauja daugiau atsargumo. Rudenį bijūnas pereina į ramybės būseną ir lengviau pakelia persodinimą. O pavasarį jo augimo procesai jau prasideda, todėl bet koks įsikišimas jam būna sunkesnis.

Pavasarinis sodinimas paprastai pateisinamas keliais atvejais:

sodinukas pirktas žiemos pabaigoje arba anksti pavasarį;

sodinamosios medžiagos negalima ilgai laikyti neprarandant kokybės;

rudenį nepavyko paruošti vietos;

krūmą reikia skubiai persodinti iš nepalankios zonos.

Tuo pat metu sodinti bijūnus pavasarį per vėlai yra nepageidautina. Kuo arčiau karščiai, tuo sunkiau augalui vienu metu įsišaknyti ir išlaikyti jėgas lapams bei ūgliams. Būtent todėl bijūnai turėtų būti sodinami kuo anksčiau, kai dirva jau paruošta darbui, bet didelė šiluma dar neatėjo.

Kada sodinti bijūnus pavasarį

Kada sodinti bijūnus pavasarį, priklauso ne tiek nuo kalendoriaus, kiek nuo dirvos būklės. Svarbu, kad žemė jau būtų atitirpusi, puri ir tinkama sodinti, bet tuo pačiu nebūtų perdžiūvusi ar per daug įšilusi. Jei laukiama per ilgai, augalas pradeda aktyviai augti, o persodinimas jam tampa skausmingesnis.

Kada sodinti bijūnus pavasarį, paprastai sprendžiama pagal šiuos požymius:

sklypą jau galima perkasti be įšalusių grumstų;

dirva nėra šaltai permirkusi;

nakties temperatūra ilgam nenukrenta iki stipraus minuso;

šakniastiebio dalis dar nėra nusilpusi nuo ilgų, blyškių ūglių.

Taisyklė viena: kuo anksčiau po dirvos įšilimo atliekamas sodinimas, tuo didesnė tikimybė, kad augalas ramiai įsišaknys. Per vėlus sodinimas dažnai lemia tai, kad bijūnas ilgai serga, silpnai augina šaknis ir vėliau nežydi.

Kaip išsirinkti gerą bijūno sodinuką

Kokybiško sodinuko požymiai

Sėkmė labai priklauso nuo sodinamosios medžiagos. Sodinukas neturi būti nei per silpnas, nei per senas ar sumedėjęs. Geras egzempliorius turi gyvybingus atsinaujinimo pumpurus ir tvirtas šaknis.

Kokybiškas sodinukas paprastai turi:

kelis gerai matomus pumpurus;

tankų šakniastiebį be tuštumų;

sveikas šaknis;

nėra stipriai perdžiūvęs;

normalų dydį be akivaizdaus išsekimo.

Per mažas sodinukas yra viena iš priežasčių, kodėl bijūnas nežydi. Formaliai jis gali išgyventi, bet jėgų pilnaverčiam žydėjimui jam tiesiog neužteks.

Silpnos sodinamosios medžiagos požymiai

Blogą sodinuką galima atpažinti iškart. Pavojingas ne tik puvinys, bet ir senos, grubios krūmo dalys. Jus turėtų įspėti:

minkštos arba šlapiuojančios vietos;

puvėsio kvapas;

per daug sausi, susiraukšlėję pumpurai;

sulūžusios šaknys;

sodinukas beveik be šaknų masės.

Kokia vieta reikalinga bijūnui

Bijūnas nemėgsta nuolatinių persodinimų, todėl vieta jam renkama iškart daugeliui metų. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl bijūnas nežydi – nesėkmingas pasodinimas šešėlyje arba šalia stiprių konkurentų dėl drėgmės ir maisto.

Geriausia vieta – saulėta, atvira, bet be stovinčio vandens. Krūmas turi gauti pakankamai šviesos didžiąją dienos dalį. Lengvame pusšešėlyje jis dar gali augti, bet esant dideliam užpavėsinimui žydėjimas tampa silpnas arba visai išnyksta.

Renkantis vietą atsižvelgiama į:

gerą apšvietimą;

drėgmės nebuvimą;

atstumą nuo didelių medžių ir krūmų;

normalią oro cirkuliaciją;

atstumą nuo pamatų ir sienų.

Kodėl negalima sodinti bijūno prie pat namo ar tvoros? Ten dažnai būna perdžiūvusi dirva, perkaitimas vasarą ir blogas vandens režimas. Drėgnoje žemumoje šaknys kenčia nuo perteklinės drėgmės.

Kaip paruošti duobę sodinimui

Bijūnų sodinimo duobė turi būti paruošta atsakingai. Negalima tiesiog iškasti mažos duobutės pagal šaknų dydį. Krūmui reikia purios ir derlingos žemės atsargų.

Ruošiant duobę svarbu:

padaryti ją pakankamai plačią ir gilią;

naudoti purią derlingą dirvą;

nedėti šviežios organikos pertekliaus;

iš anksto apgalvoti, kur bus pumpurai žemei susigulėjus.

Jei dirva sunki, ją reikia pagerinti puresniais komponentais. Tačiau pertręšti bijūno pradžioje taip pat nereikia. Per didelis azoto kiekis dažnai lemia vešlius lapus, bet silpną žydėjimą.

Kaip teisingai sodinti bijūnus pavasarį

Pagrindinė sodininkų klaida – per gilus sodinimas. Būtent tai dažniausiai tampa ilgalaikio žiedų nebuvimo priežastimi.

Darbų seka:

Paruošti duobę ir užpildyti ją tinkama dirva.

Pastatyti sodinuką reikiamame aukštyje.

Atsargiai išskleisti šaknis į apačią ir į šonus.

Užberti žemėmis be stipraus gilinimo.

Patikrinti pumpurų padėtį.

Palaistyti.

Kokiame gylyje sodinti bijūną? 

Pumpurai neturi būti per giliai po žeme. Jei juos užkasite per giliai, krūmas augins lapiją, bet turės problemų su žydėjimu. Per seklus sodinimas taip pat nepageidautinas, nes pumpurai gali nukentėti nuo išdžiūvimo ar žiemos temperatūrų svyravimų.

Kodėl bijūnas vėliau nežydi

Skaudžiausias klausimas po pasodinimo — kodėl bijūnas nežydi. Priežasčių gali būti kelios, tačiau dažniausiai kaltos klaidos, padarytos dar sodinimo metu.

Pagrindinės nežydėjimo priežastys:

per giliai pasodinti pumpurai;

silpna arba per jauna bijūno šakniastiebio dalis;

saulės trūkumas;

azoto perteklius;

persodinimo stresas;

per ankstyvas žydėjimo tikėjimasis.

Jei krūmas pasodintas per giliai, jis gali metų metus augti be žiedų. Tai viena dažniausių klaidų. Kita problema — per maža šakniastiebio dalis. Iš pradžių ji skiria jėgas įsišaknijimui ir augimui, o ne žydėjimui. Trečia priežastis — pavėsis. Net ir gerai prižiūrimas, pavėsyje bijūnas dažnai augina tik lapus.

Priežiūra po sodinimo

Pavasarį krūmui svarbiau įsišaknyti, o ne greitai užauginti kuo daugiau žalumos. Todėl laistymas turi būti saikingas, o tręšimas – labai atsargus.

Po sodinimo naudinga:

palaikyti saikingą drėgmę;

neperlieti šaknų zonos;

atsargiai purenti dirvą;

naikinti piktžoles;

naudoti lengvą mulčią.

Jei pirmaisiais metais atsiranda pumpurų, juos dažnai patariama pašalinti, kad augalas neeikvotų jėgų per anksti.

Išvada

Bijūnų sodinimas pavasarį yra darbinis variantas, jei viską atliekame kruopščiai. Svarbu išsirinkti kokybišką sodinuką, paruošti gerą vietą, nesodinti į drėgmę ar šešėlį ir ypač dėmesingai stebėti sodinimo gylį. Jei krūmas pasodintas teisingai, gauna pakankamai šviesos ir nėra pertręštas, jis normaliai prigis ir laikui bėgant džiugins gausiu žydėjimu.