Laivyba Šventosios uostelyje nuo šių metų birželio 21 d. yra laikinai apribota. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė teigia, kad gylis įplaukoje tolyn į jūros ir į uosto pusę išliko toks, koks ir buvo atlikus valymo darbus, - per 3 m. Problema - užneštas 100 m įplaukos ruožas toje vietoje, kur nuslinko smėlis iš pirmosios grunto kaupimo vietos. Tame ruože atsirado sausuma. Direktorė Šventosios uostui tikina, kad buvo imtasi veiksmų siekiant nustatyti, kodėl taip atsitiko.
Paskutinius valymo darbus Latvijos kompanija BGS atliko birželio 22 d. ir demobilizavo visą techniką. Tik tada buvo galima užsakyti topografinę nuotrauką, ji gauta liepos 1 d.
Liepos 7 d. Uosto direkcijoje sudaryta darbo grupė, pritraukiant ekspertus iš šalies. Ji aiškinsis Šventosios uosto užnešimo aplinkybes. Kai grupė pateiks išvadas, tada bus imamasi konkrečių veiksmų sprendžiant Šventosios uostelio užnešimo problemą.
Latviai iškasė per daug
Pagal mokslininkų parengtą techninę užduotį, laikinos iškasto grunto atliekant valymo darbus Šventojoje kaupimo vietos aukštis turėjo būti iki 3,5 m. Liepos 1 d. padaryta topografinė nuotrauka rodo, kad jos aukštis vietomis yra 5,6 m. Todėl daroma išvada, jog dalis smėlio nuslinko ir buvo sunešta į kanalą.
Pagal sutartį su Latvijos kompanija BGS, atlikusia valymo darbus Šventojoje, orientacinis iškasto grunto Šventojoje kiekis turėjo būti 66 tūkst. 140 kub. m, pagal Uosto direkcijos parengtas technines užduotis 10 barų - 73 tūkst. 857 kub. m. Po valymo darbų atlikus batimetrinius matavimus nustatyta, kad iškasta 81 tūkst. kub. m grunto. Sutartyje numatyta, kad bus mokama už tą grunto kiekį, kuris numatytas Uosto direkcijos techninėse užduotyse.
Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, rangovė turėjo teisę kasti didesnius kiekius grunto, tačiau privalėjo apie tai raštu informuoti direkciją. Anot jo, buvo galima supilti ir aukštą grunto pylimą, tačiau buvo privalu užtikrinti natūralų šlaito nuolaidį.
Beje, neatmetama galimybė, kad latviai kasė per daug, norėdami gauti 10 proc. užsakovo rezervą.
Latviams pareikšta pretenzija
Uosto direkcija jau pareiškė pretenziją Latvijos kompanijai BGS. Liepos 7 d. A. Čėsnienė dar negalėjo pasakyti, ar latviai imsis šalinti defektus. Mat tik tą ketvirtadienį Uosto direkcija gavo BGS prašymą sudaryti galimybę dalyvaujant visiems statybos darbų proceso dalyviams įvertinti situaciją, ir pažadą tada priimti sprendimą.
Pagal sutartį Uosto direkcija turi laukti latvių spendimo 15 dienų nuo pretenzijos pateikimo, t. y. iki liepos 14-15 d., ir jokių veiksmų imtis negali. Jeigu iki tol atsakymas nebus gautas, tai bus traktuojama, kaip rangovės atsisakymas vykdyti darbus. Tada Uosto direkcija pati juos organizuos. Pasak A. Čėsnienės, realiai darbai galėtų būti atlikti iki rugpjūčio 10-15 d., o laivybos sezonas paprastai trunka iki rugsėjo 15 d. Tad dabar Uosto direkcija svarsto, ar verta visa tai daryti šiais metais, ar geriau kitais metais, pasibaigus žiemai.
Paklausta, kokių veiksmų bus imamasi artimiausiu metu, A. Čėsnienė atsakė, jog planuojama pašalinti arčiau jūros esančią grunto kaupimo vietą. Orientacinis grunto kiekis joje - apie 30 tūkst. kub. m. Tą smėlį, kuris pagal geocheminius tyrimus yra tinkamas paplūdimiams papildyti, planuojama panaudoti Šventosios paplūdimiams, jeigu bus gautas Aplinkos ministerijos leidimas.
Uostelio prižiūrėtojų neatleis
Uosto direkcija dėl Šventosios uostelio užnešimo jau kreipėsi į draudimo kompaniją, pranešdama apie draudiminį įvykį. Pastaroji paprašė dokumentų ir vertina situaciją.
"Tuo atveju, jeigu Latvijos kompanija atsisakys šalinti defektus, esame pasirengę vykdyti apklausą. Tokiu atveju direkcija turės teisę pavesti šį darbą atlikti trečiajam asmeniui. Latvijos kompanijai dar nesumokėta didelė dalis pinigų, mat šešiuose iš dešimties barų darbai dar nepriimti. Patirtas išlaidas ir nuostolius išskaičiuosime iš tų pinigų, kuriuos liko sumokėti rangovei", - sakė A. Čėsnienė.
Latvijos kompanijai BGS iš viso turėjo būti sumokėta 960 tūkst. Lt, iki šiol sumokėta 342890 Lt.
E. Gentvilo teigimu, keturi į darbą priimti Šventosios uostelio prižiūrėtojai nebus atleisti, nors jiems funkcijų ir sumažėjo. Kad ir kaip būtų, Šventosios uoste būtina atlikti ir kitas funkcijas, ne tik navigacijos. Jie turi prižiūrėti teritoriją, joje esantį Uosto direkcijos turtą, švartavimosi įrenginius, t. y. pontonus. Beje, vienas tiltelis kainuoja apie 10 tūkst. Lt.
Be to, Uosto direkcija pasirašė sutartis su prekybos plotų Šventosios uoste naudotojais. Iš šios veiklos planuojamos gauti pajamos per sezoną - apie 80 tūkst. Lt. A. Čėsnienė mano, kad išlaidos uostelio operatoriams išlaikyti pasidengs. Direktorė tikina, kad uostelio priežiūrą atliekantys operatoriai turi veiklos - yra įrengtas slipas vandens motociklams, nuomojami vandens dviračiai ir t. t.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą