Tyrimai
Siekdama įvertinti šalies jūrininkų dalyvavimo darbo rinkoje perspektyvas ir prisidėti prie ilgalaikės jūrinių specialistų rengimo politikos formavimo, Susisiekimo ministerija užsakė atlikti dabartinės Lietuvos jūrininkų sudėties tyrimą.
Tyrimo rezultatus ir jais pagrįstas rekomendacijas ministerijos specialistams šiomis dienomis pristatė Lietuvos jūreivystės kolegijos direktorius Viktoras Senčila. Su tyrimo išvadomis taip pat susipažino Lietuvos saugios laivybos administracijos bei Lietuvos laivų savininkų asociacijos vadovai.
Atliekant tyrimą buvo išanalizuotos Lietuvos ir pasaulio jūrinio darbo rinkos kitimo tendencijos, atlikta šalies jūrininkų dabartinės sudėties kiekybinė ir kokybinė analizė, išnagrinėtas jūrininkų pasiskirstymas pagal kvalifikaciją ir amžių, ištirti jaunimo jūrinių profesijų pasirinkimo motyvai, jūrinės karjeros planavimo ypatumai, įvertinti galimi Lietuvos jūrininkų sudėties pokyčiai ateityje.
Atsižvelgiant į jūrų transporto sektoriaus darbo rinkos pokyčius, parengtos rekomendacijos dėl šalies jūrinio darbo rinkos aprūpinimo specialistais.
Kitur didesni atlyginimai
Lietuvoje su jūra susijusiose srityse dirba apie 31 tūkst. darbuotojų. Išskiriama 12 verslo sričių, kuriose darbo vietos ir veikla yra tiesiogiai susijusios su jūra - tai laivų statyba, laivyba, pakrantės turizmas ir kt. Tačiau daugiausia darbo vietų sukurta laivybos srityje - jūrininkai sudaro apie 39 proc. visų su jūra susijusių darbuotojų.
Tyrimo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 10 248 vadinamieji "aktyvūs" jūrininkai - žmonės, turintys galiojančius jūrinius dokumentus. Iš jų 45 proc. - neturintys jūrinio laipsnio jūrininkai, 29 proc. - užimantys vadovaujamas pareigas, 22 proc. - jūreiviai, 15 proc. - laivavedžiai, likusieji - kitų specializacijų darbuotojai.
Jūrinį išsilavinimą šalies jūrininkai dažniausiai įgyja Lietuvoje - Lietuvos jūreivystės kolegijoje ir Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute. Per pastaruosius penkerius metus kasmet parengiama apie 150 specialistų. Tyrime dalyvavę jūreivystės studentai kaip svarbiausius motyvus renkantis jūrininko profesiją įvardino galimybę gerai uždirbti (89 proc.), norą įgyti aukštąjį išsilavinimą (88 proc.), jūrininko darbo atsakingumą (83 proc.), karjeros galimybes (80 proc.), jūrininko profesijos vyriškumą (80 proc.) bei įdomumą (79 proc.).
Didžioji dalis tyrime dalyvavusių jūrininkų ir jūreivystės studentų planuoja siekti jūrininko karjeros ir dirbti jūroje dešimt ir daugiau metų. Tačiau net 68 proc. pirmenybę teiktų darbui kitų šalių laivynuose - labiausiai dėl didesnių atlyginimų ir socialinių garantijų.
Norima išsamesnių rekomendacijų
Tyrimą atlikusios Lietuvos jūreivystės kolegijos nuomone, paskatinti jaunimą rinktis jūrininko profesiją ir išsaugoti esamus darbuotojus padėtų kuriamas laivybos sektoriaus sėkmės įvaizdis, geresnės materialinės sąlygos ir karjeros galimybės, jūrinių profesijų propagavimas. Posėdžio dalyvių prašymu tyrimo rengėjai per artimiausias dvi savaites pateiks dar tikslesnes ir išsamesnes rekomendacijas, kokių konkrečių veiksmų turėtų imtis Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos laivybos kompanijos.
"Vakarų ekspreso" inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą