Mažieji laiveliai užmiršti piliavietės naudai

Po to, kai rašėme

Nuspręsta leisti mažiesiems laiveliams įplaukti į Pilies užutėkį, kai tik bus nukeltas pasukamasis tiltelis. Jie galės peržiemoti prie vadinamosios muziejaus krantinės. O klausimas dėl nuolatinės jų stovėjimo vietos bus sprendžiamas vėliau. Vienas iš variantų - AB "Laivitė" kaušas.

Miesto valdžios vyrai pastarosiomis dienomis ėmė aktyviau svarstyti šį klausimą todėl, kad Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija "Pajūrio laivai", vienijanti 27 žmones, turinčius 31 laivą, kurių bendras ilgis - daugiau kaip 400 metrų, pagrasino užstatyti savo laivus ir taip blokuoti Pilies uostelio rekonstrukcijos darbus. Mat prie Europos Sąjungos (ES) lėšomis gražinamų krantinių Pilies užutėkyje jų laivams nebeliko vietos.

Praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai susitiko su minėtos asociacijos nariais, apžiūrėjo rekonstruojamas krantines ir vietoje aptarė problemą. Pasak asociacijos prezidento Algirdo Valentino, mažųjų laivų savininkai išvažiuojamuoju posėdžiu patenkinti - pagaliau valdžios vyrai suprato, apie ką kalbama ir kad nėra taip, kaip jie anksčiau įsivaizdavo.

Gal užmiršo?

Paklaustas, kodėl Pilies uostelyje, kur anksčiau stovėdavo asociacijos laivai, po rekonstrukcijos nebebus jiems vietos, tos 100 metrų krantinės, Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Benediktas Petrauskas atsakė: "To reikėtų klausti tų, kurie rengė projektą. Aš jo svarstyme nedalyvavau. Man susidarė įspūdis, kad rengiant Danės upės krantinių ir Pilies uostelio rekonstrukcijos projektą mažieji laiveliai arba buvo užmiršti, arba jų savininkams neišaiškinta, kas ir kaip daroma. Pirmomis lapkričio savaitėmis organizuosim komisijos posėdį, paimsime tą projektą ir pažiūrėsime, kas ten buvo padaryta. Manau, kad mažieji laiveliai uostamiestyje būtini ir jie turi turėti savo vietą prie krantinių. Jų savininkų veikla man abejonių nekelia. Tik norėčiau, kad gerėtų jų paslaugos kokybė, kad gražėtų patys laiveliai."

KLR - dar ne operatorius

Klausimą, kas pamiršo projektuojant Danės upės ir Pilies uostelio krantinių rekonstrukciją mažuosius laivelius, pateikėme minėto projekto koordinatoriui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Plėtros projektų įgyvendinimo ir apskaitos poskyrio vedėjui Skirmantui Buivydui. "Jiems tikrai bus suteikta apie 300 m krantinės geriausioje Danės upės vietoje - žemyn nuo Pilies tilto. O dėl jų švartavimo vietos Pilies uoste sprendimas dar nepriimtas. Tai spręs Savivaldybės administracija kartu su uostelio operatoriumi, kai jis bus parinktas. Kol nėra operatoriaus, mes negalime vienašališkai leisti arba ne tiems laivams stovėti Pilies uoste. Jų švartavimo pilies fosoje klausimas tebėra atviras. Mažųjų laivelių savininkai - šaunuoliai, turi gerą lyderį ir imasi aktyvios lobistinės veiklos siekdami jiems teigiamo sprendimo", - sakė jis "Vakarų ekspresui".

S. Buivydo teigimu, kol kas visos rekonstruojamos krantinės yra Savivaldybės nuosavybė. Jo žiniomis, taikos sutartis dėl vieno trečdalio krantinių, kurios istoriškai priklausė AB "Klaipėdos laivų remontas"(KLR), bus peržiūrima, ir galbūt net nutraukiama. Pasak Savivaldybės atstovo, KLR, kaip ir kiti, turės dalyvauti konkurse dėl Pilies uosto operatoriaus parinkimo. Operatorius turėtų paaiškėti iki kitų metų pavasario, kad būtų spėta pasirengti priimti didžiųjų pasaulio burlaivių regatos "The Tall Ships' Race" dalyvius Klaipėdoje.

Ne tik gadintų vaizdą

S. Buivydas neneigia, kad Pilies uostelio krantinės projektuotos pritaikant jas ne asociacijos laivams, o jachtoms, burlaiviams ir mažiesiems kateriams.

Pasak Savivaldybės atstovo, samprotavimai, kad mažieji laiveliai išvejami dėl privatininkų, esą KLR akcininkų interesų, yra absurdiški. Anot jo, šiuo atveju svarbiausia yra piliavietė, Pilies uosto reprezentacinis pobūdis. Apstačius piliavietę metaliniais asociacijos laiveliais, kurie bent jau šiuo metu nėra itin išvaizdūs, nebus sukurtas norimas vaizdas.

Be to, S. Buivydo teigimu, pradėjus įgyvendinti Pilies uostelio rekonstrukcijos projektą, paaiškėjo, kad krantinės, prie kurių anksčiau stovėdavo mažieji laiveliai, buvo sugriautos kur kas daugiau nei kad buvo apskaičiavę projektuotojai. Mat jų variklių sukeltos srovės plaudavo gruntą ir krantinės greičiau smuko. Praktiškai reikėjo jas statyti iš naujo. Kad po rekonstrukcijos mažieji laiveliai vėl galėtų būti švartuojami prie tų krantinių, prie kurių bus pastatytos pontoninės prieplaukos, S. Buivydas nelabai įsivaizduoja.

Pasak jo, žinoma, esant labai svariems argumentams, būtų galima iškelti pontonus iš Pilies uosto, kad jame galėtų stovėti ir asociacijos laivai, tačiau tai nebūtų logiškas žingsnis. Savivaldybės atstovo teigimu, niekas nenori nuskriausti mažųjų laivų savininkų, jiems bus surasta vietos kitur.

Variantai

Paklaustas, o iš kur mažieji laiveliai, peržiemoję laikinai Pilies užutėkyje, kels žmones pavasarį ir vasarą, Savivaldybės tarybos komisijos pirmininkas atsakė, jog tikriausiai nuo dešiniojo Danės upės kranto, bet šis klausimas dar tebėra atviras, nes kartu su keltais dirbti jiems bus sunku. Tačiau B. Petrauskas patikino, kad iki pavasario tikrai paaiškės, kur galės dirbti mažieji lavai. Pasak jo, turint omenyje perspektyvą, jie galėtų švartuotis ir vadinamajame AB "Laivitė" kauše, kur dabar šeimininkauja UAB "Memelio miestas".

S. Buivydo teigimu, vasarą Danės upė tiems laiveliams būtų ideali vieta, o rudenį ir žiemą jie galėtų kur nors kitur stovėti, pavyzdžiu Kruizinių laivų terminalo vidiniame uoste.

Danės upės krantinė

B. Petrausko manymu, Danės upėje, prie dar nepradėtos rekonstruoti Uosto direkcijos krantinės, laiveliams stovėti pučiant vėjams sudėtinga. Tačiau, pasak jo, sąlygos pagerės, kai AB "Smiltynės perkėla" keltai bus iškelti į Šiaurės ragą, kai jiems mariose bus pastatytas pirsas, kuris prislopins į upę ateinančias bangas.

Pasak S. Buivydo, mažiesiems laiveliams kaip keltų konkurentams Danės upėje turėtų būti gerai, nes žmonės, einantys į keltą, pirmiausia turės praeiti pro juos. Anksčiau mažųjų laivų, kurie žmones kelia į Smiltynę, savininkai sakydavo, kad eis ten, kur bus keltai.

Savivaldybės atstovo teigimu, Danės upės krantinė bus pritaikyta jiems švartuotis. Kas 10 metrų yra pastatyti švartavimo stulpai, patogūs laiveliams pririšti.

Beje, prie Pilies tilto planuojama įrengti žuvies turgų. Tai irgi būtų mažųjų laivelių naudai. Jų savininkai pageidavo, kad krantinė būtų pažeminta - būtų patogiau iškrauti dėžes. Tačiau rekonstrukcijos darbus atliekanti UAB "Hidrostatyba" pareiškė, kad tam reikia papildomų pinigų, naujo projekto. Pasak S. Buivydo, todėl teko tos minties atsisakyti.

Dalia BIKAUSKAITĖ