Mėgstami mažo tonažo ir diskriminuojami remontuojami laivai

Uoste

Juokaujama, jog atliktos Klaipėdos uosto rinkliavų ir konkurencingumo studijos išvadų labiausiai laukia latviai, mat Klaipėdos uostas labiausiai dėl Tolimųjų Rytų, Azijos, Kazachstano krovinių srautų konkuruoja su Latvijos uostais.

Penktadienį vykusioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje buvo pristatyta Klaipėdos uosto rinkliavų ir konkurencingumo studijos, kurią atliko Danijos inžinierių konsultacinė kompanija "Carl Bro Intelligent Solutions" kartu su UAB "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai", galutinė ataskaita.

Mažinimas situacijos nekeis

Studija bandė atsakyti į klausimą, ar pakeitus Klaipėdos uosto rinkliavų dydį, Lietuvos uostas taptų konkurencingesnis, ar pritrauktų naujų krovinių srautų. Pasak "Carl Bro" atstovo, net ženkliai sumažinus rinkliavas, pavyzdžiui, 50 proc., konkurencinė situacija iš esmės nepasikeistų ir tai nepadarytų didelės įtakos logistinei grandinei.

Uosto rinkliavos krovinio gabenimo kaštuose daugiausia sudaro tik 5 proc. Tiesa, ne visos kompanijos Klaipėdos uoste yra prispaustos konkurencijos, kai kurių jų įkainiai yra gerokai padidinti.

Nuolaidos išlygina rezultatus

Studijos rengėjai konstatavo, kad iš pirmo žvilgsnio Klaipėdos uosto rinkliavos atrodančios gal ir didelės, tačiau taikomos įvairios nuolaidos ir galutiniai rezultatai beveik nesiskiria nuo kitų uostų. Jie mano, kad būtina subalansuoti deklaruojamąjį rinkliavų dydį ir nuolaidų politiką.

Pasak ekspertų, vertinant atstumą realiai baltarusiškas trąšas turėtų krauti tik Klaipėdos uostas. Šiuo metu jame dominuoja lietuviški kroviniai, sudarydami apie 70 proc.

Vertinant visą logistinės grandinės ilgį Klaipėda konkuravo ir konkuruos su Latvijos uostais. Tarifai Lietuvos uoste ne didesni nei Latvijos. Taigi Klaipėdos uostas pagal kainų lygį yra panašus į Latvijos uostus, tačiau jame technologijų lygis kiek aukštesnis.

Kruiziniams - mažesnius mokesčius

Ekspertų manymu, Klaipėdos uostas yra brangus rinkliavų iš laivų atžvilgiu. Šiuo aspektu Lietuvos uostas lenkia Rygą. Jis yra palankus mažų laivų atžvilgiu, vaizdžiai tariant, Klaipėdoje mėgstami mažo tonažo laivai. Studijos rengėjai mano, jog reikėtų skatinti didelių ir linijinių laivų atplaukimą.

Į Klaipėdos uostą plukdomiems remontuoti laivams taikomos, ekspertų manymu, tiesiog diskriminacinės rinkliavos, tarsi būtų siekiama, kad jie neatplauktų.

Kruiziniams laivams taip pat taikomi per dideli tarifai. Atsižvelgiant į tai, kad jų turistai Klaipėdoje neturi kur itin turiningai praleisti laisvalaikio, reikėtų kruiziniams laivams taikyti mažesnius tarifus.

Rygos taisyklės aiškesnės

Studijos rengėjams susidarė įspūdis, kad visi Klaipėdos uostininkai operuoja skirtingais faktais. Jų manymu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija galėtų daugiau dėmesio skirti faktų paskelbimui. Beje, "Carl Bro" atstovas patarė Klaipėdos uostininkams negailėti pinigų įvaizdžiui formuoti.

Klaipėdos uosto laivų rinkliavų taisyklės parašytos gana sudėtingai, nemažai pasikartojimų, jas sudaro 6 tūkst. žodžių. Analogiškos Rygos taisyklės yra paprastesnės ir aiškesnės - jos tik 3 tūkst. žodžių.

Ekspertų manymu, visiems logistinės grandinės dalyviams - Klaipėdos uostui, AB "Lietuvos geležinkeliai" ir privačioms kompanijoms reikėtų derinti savo veiksmus. Krovinių srautai tikrai nepadidėtų, jeigu valstybinės institucijos sumažintų rinkliavas, o privatininkai jas pasididintų.

Pastabos ekspertams

Savo pastabas dėl konkurencingumo studijos rengėjams išsakė Klaipėdos uosto naudotojai. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis pasigedo išsamesnės analizės, apgailestavo dėl pasitaikiusių netikslumų. Jo teigimu, dideli laivai paprastai atgabena vieną krovinį ir atplaukia ne daugiau kaip 2-3 kartus.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas pasigedo studijoje prognozių ateičiai, pasak jo, čia fiksuota tik dabartinė situacija.

LKAB "Klaipėdos Smeltė" prezidentas Martinas Gusiatinas mano, kad negalima pamiršti ir mažų vežėjų, kad reikia tinkamai įvertinti ir Liepojos uostą.

"Klaipėdos Smeltės" generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu Baltijos jūros uostai kovoja tarpusavyje norėdami tapti Hamburgu, t. y. uostu, per kurį būtų gabenami kroviniai. Jo manymu, visoje Lietuvoje, ne tik uoste, turi būti subalansuoti transporto tarifai.

Dėl rinkliavų diskutuos

Uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas atkreipė dėmesį į tai, kad įvairių institucijų ir kompanijų atstovai dalyvavo minėtos studijos rengimo priežiūros grupės darbe. Jis priminė, kad studijoje yra išnagrinėti įvairūs maršrutai, pateikti palyginimai su kitais uostais, matematiniai modeliai, kuriuose pakeitus skaičius galima apsiskaičiuoti ateities situacijas.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, būdamas ekonomistas, studiją sakė vertinąs teigiamai. Pasak jo, ji padės ministerijai koordinuoti institucijų veiksmus.

Nors rinkliavos krovinio gabenimo kaštuose sudaro tik nežymią dalį, kitų metų pirmą pusmetį turėtų būti pristatyta nauja rinkliavų Klaipėdos uoste sistema. Ministras pažadėjo, jog prieš parengiant ir tvirtinant rinkliavų taikymo projektą, bus diskutuojama su uosto naudotojais.

Dalia BIKAUSKAITĖ