Milijonai litų nuskandinti krantinėse, o laivams vietos nėra

Grįžtant prie temos

Kodėl, žvejų uosteliui išleidus 25 milijonus, Danės upės krantinių ir Pilies uostelio rekonstrukcijai kainuosiant per 48 mln., pasieniečių krantinės Smiltynėje vien tik pirmam rekonstrukcijos etapui panaudojus per 11 mln. Lt Šengeno programos įgyvendinimo lėšų, Klaipėdos uoste
nesurandama tinkamos vietos trisdešimčiai mažų laivelių? Kodėl priekrantės žvejai Karklėje ruošiasi statytis krantinę, kainuosiančią apie 12 mln. eurų? Deja, atsakymo į šiuos klausimus kol kas nėra.

Neseniai vykusiame Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje bandyta aiškintis, kas kaltas, kad mažiesiems laiveliams prie rekonstruotų Pilies uostelio krantinių neliko vietos, gal dar galima koreguoti projektą. Galutinio šios problemos sprendimo ir šį kartą nerasta. Dar kartą konstatuota, kad Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" laiveliams šią žiemą bus leista stovėti Pilies užutėkyje prie betoninės muziejaus krantinės, ir viskas.

Kuriozinis dalykas tai, jog jau baigtas pirmasis Danės upės krantinių ir Pilies uostelio rekonstrukcijos etapas, panaudota 25,8 mln. Lt Europos Sąjungos ir 3 mln. Lt Klaipėdos savivaldybės lėšų. Antrajam etapui pritrūko lėšų, ieškoma 18,6 mln. Lt. Ir staiga sužinoma, kad Pilies užutėkyje rekonstruotos krantinės taip, kad prie jų mažieji laivai negali švartuotis. Savivaldybės atstovas tikina, jog tik šiemet paaiškėjo, kad Danės upės krantinė jiems yra netinkama vieta žiemą. Kadangi pirmojo etapo darbai baigti, jis bandė įtikinti mažųjų laivelių savininkus, kad jiems galima surasti ir kitą vietą žiemos metu, kad jie vadovaujasi emocijomis.

Diskutuota aštriai

Šiuo metu asociacijos laiveliai dėl rekonstrukcijos darbų išvaryti iš Pilies uostelio glaudžiasi žvejų uostelyje, į kurį investuoti 25 mln. Lt. Tačiau ir čia jiems nėra vietos: stovi prišvartuoti net keturiais korpusais. Kiti išsibarstę po visą uostą kas kur.

Minėtame komisijos posėdyje šiuo klausimu aštriai diskutuota,neišvengta ir barnių Savivaldybės atstovą išvadinant privataus kapitalo, t. y. UAB "Klaipėdos laivų remontas", atstovu, ir t. t. Pastarasis tvirtino, kad mažųjų laivų savininkai pradėjus rengti projektą nepateikė jokių reikalavimų, kad pasiūlymų sulaukta tik iš Lietuvos buriuotojų sąjungos.

Šie gynėsi sakydami, kad meras jiems pažadėjęs, jog vieta jų laivams būsianti numatyta, kad jie manę, jog tos krantinės bus statomos kitaip, kad viskas buvę daroma slaptai, kad pirmą kartą į diskusiją dėl Pilies užutėkio jie pakviesti tik pernai balandį. Mažųjų laivų savininkai teigia pateikę daug pasiūlymų, esą jeigu ne jie, farvaterio plotis uostelyje būtų buvęs 5 metrai. Pasak jų, įgyvendinamame projekte esantys vieni svaiguliai, nes jis nesuderintas su laivybą išmanančiais žmonėmis.

Koreguoti krantinę

Pagal parengtą projektą, kurio užsakovė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, Pilies užutėkyje statomos pontoninės prieplaukos ir jame gali švartuotis tik laivai, kurių ilgis neviršija 10 metrų. Kitiems ilgesniems mažiesiems laiveliams numatoma skirti per 300 m krantinės Danės upės krantinės dešiniajame krante nuo Pilies tilto iki upės posūkio. Pagal tokias nuostatas buvo rengiamas ir techninis projektas.

Mažųjų laivų savininkai sutinka prie Danės krantinės švartuoti savo laivus 8-9 mėnesius per metus, t. y. ne žiemos sezono metu. Tačiau jų laivai gali sulaužyti medines krantines, tad ant jų reikėtų pritvirtinti gumines atmušas. Žodžiu, tuos 300 metrų krantinės reikėtų patobulinti ir pritaikyti tiems leiveliams, padaryti atmušas, paaukštinti knechtus ir t. t.

Minėto projekto krantinių statybų koordinatorius Skirmantas Buivydas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Plėtros projektų įgyvendinimo ir apskaitos poskyrio vedėjas, tvirtina, kad tai nėra sudėtinga padaryti, tačiau reikia papildomų lėšų. Jo manymu, jų turės surasti arba Savivaldybė, arba prieš skelbiant konkursą dėl krantinių operatoriaus parinkimo į konkurso sąlygas reikės įrašyti, kad jis turėtų įrengti ir infrastruktūrą.

Laivelių savininkai baiminasi, kad konkursą laimėjęs operatorius juos apkraus dideliais mokesčiais. Pasak jų, patys jie konkurse net nenori dalyvauti, nes žino, kad jo tikrai nelaimės. Jie nori nuomoti krantines iš Savivaldybės. Jie reikalauja skirti jiems 100 m krantinės Pilies užutėkyje ir patraukti pontonus, kad jų laivai galėtų stovėti žiemą, t. y. ten, kur ir stovėdavo anksčiau ne vienerius metus.

Pramogoms, ne darbui

Komisijos nariams ėmus samprotauti apie tai, kad būtų galima kalbėti su pasieniečiais, galbūt baigiant rekonstruoti jiems naudoti skirtas krantines Smiltynėje atsirastų vietos ir mažiesiems laiveliams, galbūt atsilaisvino anoje pusėje AB "Smiltynės perkėla" keltų švartavimosi kaušas, minėtos asociacijos prezidentas Algirdas Valentinas pasipiktino. Jis klausė, kodėl ponaičiai Pilies užutėkyje gali laikyti savo katerius, kad galėtų kartą per metus išplaukti pramogauti, o asociacijos laivų įgulos turės keltis į Smiltynę, kad galėtų ateiti į darbą ir teikti žmonėms paslaugas. Kodėl mažųjų laivų savininkai, tvarkingai mokėję nuomos mokestį po 6 Lt už 1 bėginį krantinės metrą per mėnesį, išmetami lauk, o tie, kurie nieko nemoka Savivaldybei, karaliauja Pilies uostelyje? Žinia, atsakymo į šį klausimą mažųjų laivelių savininkai negavo ir miesto Tarybos jūrinėje komisijoje.

Kita mažųjų laivelių savininkų problema - krantinė prie Delfinariumo, kur išlaipinami jų keleiviai. Ji tam visiškai nepritaikyta. Ir apie tai kalbama jau seniai, bet niekas nieko taip ir nenusprendžia. Padiskutuojama įvairiais lygiais kaltinant vieni kitus ir išsiskirstoma.

Valentinas UBAS