Ministerija - Uosto direkcijos ir maklerių arbitras

Uoste

Iki lapkričio 11 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos atstovai turi pateikti Susisiekimo ministerijai savo pasiūlymus ginčytinais rinkliavų klausimais, dėl kurių jie nesutaria nuo pernai lapkričio.

Praėjusį antradienį Susisiekimo ministerijoje svarstyti du klausimai: vienas jų susijęs su banko garantijos, kitas su ro-ro tipo laivų rinkliavų dydžiu.

Nesutinka dėl maksimalaus dydžio

"Vakarų eksprese" jau rašyta, kad Uosto direkcija buvo parengusi naujų laivų rinkliavų taikymo taisyklių projektą, kuri patvirtinti turi susisiekimo ministras. Laivų agentai pasipriešino naujoms taisyklėms, nes jos uždėtų jiems nepakeliamą naštą. Jie buvo verčiami mokėti už dar neįvykdytą paslaugą. Pagal tą projektą iš laivus agentuojančių bendrovių buvo reikalaujama mokėti išankstinius mokesčius, t. y. jos į Uosto direkcijos sąskaitą turėjo pervesti 10 proc. nuo praeitų metų deklaruojamos pajamų sumos. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad tie procentai yra kai kurių laivų agentūrų metinės pajamos. Taip Uosto direkcija agentų sąskaita būtų gavusi apie 10 mln. Lt beprocentę paskolą, o agentuojančios kompanijos turėtų įšaldyti savo apyvartines lėšas.

Vėliau buvo nuspręsta, kad laivų agentavimo kompanijos turėtų pateikti Uosto direkcijai bankines garantijas, tačiau nesusitariama dėl jų dydžių. Uosto direkcija siūlė diferencijuoti bankines garantijas pradedant 200 tūkst. Lt ir baigiant 500 tūkst. Lt. Tačiau agentai nesutinka dėl maksimalaus dydžio, nes jiems tai dideli pinigai. Jie sutiktų mokėti bankines garantijas, jeigu jos būtų bent iki 350 tūkst. Lt.

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidento V. Šileikos teigimu, dėl ro-ro laivų rinkliavos su Uosto direkcija susitarti ministerijoje nepavyko

Norėdami pateikti bankines garantijos jie turi imti arba kreditą, kas jiems labai brangu, arba užstatyti savo turtą, arba padėti pinigus į depozitinę sąskaitą. Pastarasis būtų pigiausias variantas, tačiau tektų įšaldyti apyvartines lėšas. Kitas dalykas, jeigu įmonė pasidės banke pusę milijono litų, o jis po kurio laiko bankrutuos, jos likimas esant tokiai didelei sumai būtų liūdnas.

Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, asociacijos atstovai buvo nematę paskutinio projekto varianto. Jis jiems įteiktas antradienį. Pasak jo, tądien ministerijoje tiek Uosto direkcijos, tiek asociacijos atstovai pradėjo vieni kitus suprasti. Sekretoriaus manymu, neretai nesusikalbama todėl, kad žmones užvaldo emocijos. Anksčiau agentai ir makleriai buvo labai kategoriški diferenciacijos atžvilgiu. Uosto direkcija įpareigota iki lapkričio 11 d. informuoti ministeriją, kaip jie sutarė šiuo klausimu. "Mačiau jų emocijas, tikiuosi, kad iki tos datos mes išspręsime šį klausimą", - sakė A. Vaitkus.

Dėl ro-ro laivų

Kitas dalykas, dėl kurio nesutariama, - ro-ro laivų rinkliavos dydžiai. Anot agentų Uosto direkcijos pasiūlymai tiesiog gali užkirsti kelią ro-ro laivams plaukti į Klaipėdą.

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidento Vytauto Šileikos teigimu, dėl ro-ro laivų susitarimo su Uosto direkcija antradienį nepavyko pasiekti, nes ji pateikia vienokius argumentus, makleriai - kitokius. Visa esmė ta, kad jeigu ro-ro laivai gabena krovinį ne ratuota technika, o, pavyzdžiui, generalinius krovinius, tada jiems pagal naujas taisykles tektų mokėti didžiules rinkliavas.

Taigi makleriai kelia klausimą dėl tam tikro krovinio, kuris nėra laive ro-ro transporto priemonėje. Pavyzdžiui, jeigu krovinys įvežtas į ro-ro laivą ne autotreileriu ar kita ratuota technika, kokia rinkliavos forma turi būti taikoma laivui? Jeigu skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kad jis yra ne transporto priemonėje, ro-ro laivui tektų mokėti 30-40 proc. brangiau.

Pasak A. Vaitkaus, agentai kėlė klausimą, ar ministerijai rūpi ir tūkstančio tonų krovinių pritraukimas. Anot sekretoriaus, Uosto direkcija netgi per posėdį rado kompromisinę formą, kuri, ko gero, bus priimtina abiem pusėms. "Dabar turime nuspręsti, ar reikės keisti tik ką pasirodžiusį Vyriausybės nutarimą, ar galima panaudoti egzistuojančias rinkliavų formas. Pirma reakcija buvo tokia, kad reikės keisti. Tačiau pasiaiškinę šį klausimą, radom ir kitokių galimybių. Kiekvienam gyvenimo atvejui teisės akto neparašysi. Bet jeigu reikėtų ką nors keisti, ministerija yra pasirengusi tą daryti. Manau, jog kartais pritrūksta tiesiog geranoriškumo. Svarbiausias dalykas, kad randamas sutarimas. Kartais ministerijai tenka atlikti ir arbitro vaidmenį", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Vaitkus.

Vidmantas MAŽIOKAS