Ministerija pozicijos nekeičia

Po to, kai rašėme

Spausdiname Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešimą dėl Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono veiklos. Kadangi jame daug kas, apie ką "Vakarų eksprese" jau rašyta, kartojasi, pateikiame sutrumpintą variantą.

Europos Sąjungos (ES) šalyse pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas daugiausia vykdomas aukcionuose, nes tada žvejai gauna geresnę kainą. Aukcionai sukoncentruoja žuvų pasiūlą ir padeda įgyvendinti pirminio pardavimo kontrolę. Juose taip pat užtikrinamas žuvininkystės produktų ženklinimas pagal ES reikalavimus. Iš penkiolikos tikrintų šalių žuvininkystės produktų aukcionus turi dešimt - Belgija, Prancūzija, Airija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė. Viena šalis - Graikija - turi aukciono sales, t. y. vietas, kur žvejai suveža ir patys parduoda žuvis.

Kova su nelegalia žvejyba

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES), jungianti 1600 žymiausių Europos ir kitų valstybių jūrų tyrinėtojų, ES užsakymu reguliariai tiria visų verslinių žuvų išteklius ir kasmet teikia rekomendacijas Europos Komisijai (EK) dėl jų būklės bei naudojimo. ICES dėl ypač pablogėjusios menkių - itin saugomos Baltijos jūros žuvų rūšies - išteklių būklės jau kelerius metus iš eilės rekomenduoja visiškai nutraukti jų žvejybą Baltijos jūroje.

EK, baimindamasi socialinės įtampos žvejų bendruomenėje, kol kas nesiryžta priimti tokio sprendimo, tačiau, siekdama sudaryti sąlygas menkių išteklių atkūrimui, nustatė ilgalaikį jų atkūrimo planą ir kasmet radikaliai mažina menkių žvejybos kvotas bei griežtina jų žvejybos bei pardavimų kontrolę.

EK generalinis jūrinių reikalų ir žuvininkystės direktoratas, atlikęs ES žvejybos laivų sugautų žuvų iškrovimų analizę, konstatavo, kad skirtumas tarp tikrinamų ir netikrinamų laivų iškraunamos žuvies kiekio gali siekti net iki 87 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad dauguma sugautų žuvų yra neapskaitomos ir parduodamos nelegaliai.

Nustatydama vieną Baltijos menkių iškrovimo ir pirminio pardavimo bei supirkimo vietą Klaipėdos uoste, ŽŪM siekia, kad Lietuvoje 100 proc. būtų patikrintas menkės iškrovimas ir taip kovojama su nelegalia menkių žvejyba. Kaimyninės ES valstybės įvertino šias Lietuvos pastangas ir ketina pasekti jos pavyzdžiu bei reikalauti, kad visą iškraunamą Baltijos menkę žvejai parduotų aukcione.

Kainą diktuoja rinka

Menkės kainos pakilimas praėjusių metų pabaigoje buvo laikinas. Jį nulėmė EK 2007 m. liepos 9 d. sprendimas uždrausti Lenkijai žvejoti Baltijos menkes dėl didelio nustatytų žvejybos kvotų viršijimo. Lenkijos supirkėjai, netekę galimybės pirkti menkę iš savo žvejų, ją aktyviai pirko Klaipėdos žuvų aukcione, mokėdami, palyginti su 2006 m. kainomis, iki 40 proc. brangiau. Menkės kainos 2007 m. pabaigoje kartais siekė net iki 7 Lt/kg. Kita vertus, 2007 m. pabaigoje Baltijos menkių kvotos buvo jau beveik panaudotos, žuvų rinkoje jų mažėjo, todėl susidariusi konkurencija tarp Lietuvos, Lenkijos ir kitų valstybių supirkėjų pakėlė Baltijos menkės supirkimo kainą ir leido užsidirbti Lietuvos žvejams.

2008 m. pradžioje baigėsi EK sankcijos Lenkijai. Tuo pačiu metu visos valstybės pradėjo naudoti naujas kvotas ir žvejoti Baltijos menkes. Menkės kainai krentant dėl padidėjusios pasiūlos, žvejų interesas parduoti ją aukcione pradėjo blėsti. Jie nebevykdė duotų įsipareigojimų tiekti menkę į aukcioną, o stengėsi ją parduoti supirkėjams kitais būdais. Tokį savo elgesį jie motyvavo mažesnėmis kainomis aukcione, papildomais pardavimo mokesčiais bei prasta aukciono darbo organizacija.

Žuvininkystės departamento specialistų nuomone, nepaisant to, kad aukcione kaina formuojasi laisvos rinkos sąlygomis ir yra objektyvi, žvejai tikriausiai vengė aukciono dėl pernelyg tikslios menkių sugavimo ir pardavimo apskaitos.

Spaudoje žvejai kaltino aukcioną valdančią bendrovę rinkos iškraipymu, tačiau jei taip būtų ir aukcionas dirbtinai nustatytų mažesnę negu rinkos Baltijos menkės kainą, greičiausiai aukcione dalyvautų daugybė supirkėjų tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų valstybių. Tuo tarpu šiuo metu užsienio valstybių supirkėjai nelinkę važiuoti į Lietuvą pirkti žuvies, nes, nepaisant Baltijos menkės kainos kritimo, Lietuvos aukcione šios žuvies kaina yra nemaža. Pavyzdžiui, š. m. balandžio 9 dieną buvo parduota 14 tonų menkės, mokant 4,60 Lt/kg. Tą pačią dieną Danijos aukcionuose menke buvo prekiaujama po 3,93 Lt/kg, Lenkijoje menkės kaina buvo 3,96 Lt/kg.

Lietuvos žvejai neseniai mėgino užsidirbti iškraudami Baltijos menkę Danijoje - tai nėra draudžiama, tačiau, įsitikinę, kad ten kaina ne didesnė negu Lietuvos aukcione, o kaštai plaukiant iškrauti į kitą valstybę padidėja, dabar jie vėl grįžta išsikrauti į Klaipėdą. Mūsų žvejai teigia, kad Latvijoje Baltijos menkės kaina daug didesnė, tačiau jau keletas Latvijos žvejų tariasi su Klaipėdos aukcionu dėl menkės pardavimo.

Būtina tobulinti veiklą

ŽŪM specialistai neabejoja, kad aukcioną valdančiai bendrovei būtina tobulinti savo veiklą toliau ieškant kontaktų su galimais tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių supirkėjais ir žvejais, didinti žuvų iškrovimo operatyvumą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir plėsti paslaugų ratą.

Žvejų uostai Danijoje, Norvegijoje turi žuvų filė gamybos ir užšaldymo įrangą bei žuvų šaldytuvus. Tai jiems padeda gauti papildomų pajamų parduodant žuvų filė bei stabilizuoti kainą esant didelei žuvies pasiūlai.

Toks žuvies perdirbimo pajėgumas, galbūt nedidelė žuvies miltų gamykla, ateityje turėtų būti neatskiriama Klaipėdos aukciono infrastruktūros dalis, ypač tuo atveju, jeigu aukciono valdymas pereitų į žvejų rankas. Tai sudarytų galimybę gerokai padidinti aukcione realizuojamų žuvies produktų kainą, o kartu ir aukcionui žuvį tiekiančių įmonių pelną.