Ministerija užkirto kelią žvejybos laivų modernizavimui

Praėjusį antradienį vykusiame Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje žvejų atstovai tikino, kad Lietuva pati sau užbarikadavo kelią modernizuoti senus laivus. Posėdyje kalbėta apie tai, kad pastaruoju metu Lietuvos žvejai nebeišnaudoja menkių kvotos - pavyzdžiui, pernai liko neišgaudyta 600 t. Pasak komisijos nario Vidmanto Plečkaičio, iškilo grėsmė, kad Lietuvai bus sumažinta kvota, tad šalyje bus dar mažiau žuvies, o žvejų pajamos dar labiau sumažės.

Anot V. Plečkaičio, taip yra todėl, kad Lietuvos žvejybos laivynas yra senas, be to, per pastaruosius 5 metus supjaustyti 167 laivai. Toks didelis skaičius įvardinamas turint omenyje ir priekrantės žvejų valtis. Prieš prasidedant žvejybos laivų pjaustymo vajui siekiant gauti Europos Sąjungos (ES) paramą už pasitraukimą iš verslo, Baltijos jūroje žvejojančių laivų Lietuva turėjo 65, o dabar jų yra likę 32. "Apmaudu, kad Žemės ūkio ministerija, besirūpindama žuvininkystės strategija visiškai nebemato elementarių žvejų problemų", - sakė V. Plečkaitis.

Kaltas ES reglamentas

Pasak prekybos šviežia žuvimi koordinatoriaus, buvusio AB "Senoji Baltija" direktoriaus, UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Rimeikio, jeigu nori modernizuoti žvejybos laivą naudodamas viešą paramą, t. y. tikiesi gauti ir ES lėšų, turi mažinti tonažo ir variklio galingumo kilovatus 20 proc. "Tai nesąmonė", - mano M. Rimeikis. Anot jo, daugumos Lietuvos laivų, žvejojančių Baltijos jūroje, variklių galingumas - 220 kilovatų. Jeigu jų variklių galingumas būtų dar sumažintas, tai jie nebegalėtų dirbti netgi esant 3-4 balų bangavimui jūroje.

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus sako, jog laivus renovuojant negalima didinti variklio galingumo, jis turi likti toks, koks buvo iki renovacijos - 221 kilovatas, ir viskas. V. Petkaus teigimu, tai nustato ES reglamentas, o ne Lietuvos žemės ūkio ministerija. Anot jo, yra nustatytos tokios sąlygos norint gauti paramą laivų renovacijai. Taigi ES neleidžia didinti renovuojamo laivo variklio galingumo.

Pasak V. Petkaus, pasididinti variklio galingumą nuo 200 kilovatų iki 300 kilovatų dalyvaudamas renovacijos programoje žvejys negali.

Trukdo 11 punktas

Kitas kelias - būtų galima laivą modernizuoti ir be viešosios paramos, t. y. patys žvejai savo jėgomis tai galėtų daryti. Reikėtų padidinti variklio galingumą, tada laivas galėtų dirbti esant 5-6 balų bangavimui jūroje. Tačiau bėda ta, kad Baltijos jūroje žvejojančių laivų sektoriuje nebėra laisvų kilovatų, kurių dėka tai būtų galima daryti. Suprantama, jų nėra ir priekrantės laivyne. Priekrantės žvejai kaip žvejojo su irklinėmis valtimis, taip ir žvejoja toliau. Jie negali modernizuoti jų taip, kad variklio galingumas viršytų 110 kilovatų.

Manoma, kad nepanaudotų variklių galingumo kilovatų yra okeaninės žvejybos laivų sektoriuje, t. y. jų turi Atlanto vandenyne žvejojantys laivai. Tačiau okeaninės žvejybos laivų variklių galingumo kilovatus perkelti į Baltijos jūros laivų sektorių draudžia Lietuvos žvejybos laivų įtraukimo į žvejojančiųjų jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą taisyklių 11 punktas.

Todėl Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje nuspręsta kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir prašyti pripažinti Lietuvos žvejybos laivų įtraukimo į žvejojančiųjų jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą taisyklių 11 punktą netekusiu galios.

Kilovatų permetimo problema

Patys žvejai sutinka su tuo, kad turi būti tam tikri apribojimai ir kad Baltijos jūroje negali žvejoti laivai, kurių variklių galingumas viršija 700 kilovatų. "Yra nustatytas maksimalus kilovatų skaičius Baltijos jūros daliai. Sutinku, jo nevalia viršyti. Negalima įleisti į Baltijos jūrą laivo, kurio galingumas - 2000 kilovatų. Jis jūros dugną paverstų daržu, ir nieko gero iš to nebūtų - neliktų nerštaviečių, nieko neliktų. O laivas, turintis 700 kilovatų galingumo variklį, gali dirbti. Lietuva iki tokio lygio laivus galėtų modernizuoti. Jau beveik visi latvių, estų laivai, žvejojantys Baltijos jūroje, turi 450-550 kilovatų galingumo variklius, o Lietuvos laivai - 220 kilovatų variklius. Vienintelės UAB "Banginis" laivų varikliai galingesni. Jos vadovas Algirdas Aušra įvertino perspektyvą ir laiku pasitvarkė.

Kiti žvejai, dabar norėdami didinti savo laivų variklių kilovatus, turi vienas kitą smukdyti, varyti į bankrotą, t. y. vienas žvejys turi džiaugtis kito žvejo nelaime. Jeigu panaikintų tą 11 punktą, tada Baltijos jūros žvejai turėtų galimybę tartis su Atlanto vandenyne žvejojančiomis įmonėmis ir gauti leidimą po 100-200 kilovatų permesti į Baltijos jūrą. Tada ir Lietuvos laivai būtų modernizuojami, t. y. būtų padidintas jų variklių pajėgumas. Pagaliau ir lietuviai žvejai galėtų konkuruoti ir su latviais, ir su estais, ir su danais", - kalbėjo M. Rimeikis.

Kam reikėjo segmentavimo?

Pasak V. Petkaus, Baltijos jūroje žvejojančių laivų skaičius buvo mažinamas tam, kad būtų padidintos kvotos likusiems laivams. Tada buvo nuspręsta Atlanto laivų pajėgumų nepermesti į Baltijos jūrą, kad nebūtų viena ranka jų pajėgumas mažinamas, o kita didinamas. Tam ir buvo įvestas laivų segmentavimas. Šiuo metu Lietuvos laivynas turi tris segmentus - priekrantės, Baltijos jūros ir tolimųjų vandenų, t. y. okeaninius laivus.

"Suprantu, kad žvejai nori permesti pajėgumus iš Atlanto vandenyno į Baltijos jūrą. To neleidžianti daryti tvarka yra nustatyta žemės ūkio ministro įsakymu. Nesakau, kad kelias yra užkirstas, ir viskas, ir nieko negalima padaryti. Galbūt ministras peržiūrės tvarką atsižvelgdamas į pasikeitusias aplinkybes. Nuo šio įsakymo išleidimo praėjo keleri metai, laikai pasikeitė, kvotos pradėjo didėti, tvarką būtų galima tikrai peržiūrėti. Žvejams reikėtų kreiptis ne į miesto Tarybos komisiją, o į Žuvininkystės departamentą, kadangi tik jis turi teisę keisti ministro įsakymus. Žuvininkystės tarnyba tokios teisės neturi. Nereikia iš to daryti tragedijos, nes tai techniniai reikalai, kurie gali būti normaliai sprendžiami", - sakė V. Petkus.

- Gali būti ir tokia išeitis - parduoti seną ir pirkti naują laivą. Tame pačiame laivų segmente apribojimų nėra - vietoj trijų gali turėti vieną galingesnį laivą. Tačiau jeigu renovuoji konkretų laivą, tai pagal ES reglamentą to laivo variklio keisti galingesniu negali. Jeigu žvejys nesinaudotų renovacijos programa, jeigu būtų pakeistas ministro įsakymas taip, kad būtų leidžiama permesti pajėgumus iš vieno segmento į kitą, tada būtų kitas reikalas."

Savi ėmėsi iniciatyvos

Žvejų atstovas, UAB "Rikneda" vadovas Stasys Vagnorius mano, kad ES reikalauja, jog nebūtų viršytas bendras šalies narės žvejybos laivyno pajėgumas, o kaip ji tvarkosi savo viduje, yra jos pačios reikalas. Ji pati gali nuspręsti, ar variklio pajėgumai gali būti permetinėjami iš vieno laivų segmento į kitą, ar ne.

Vienas iš UAB "Baltlanta", kurios laivai žvejoja ir Baltijos jūroje, ir Atlanto vandenyne, vadovų, nenorėjęs viešinti savo pavardės, sako, kad ES nesvarbu, kur žvejoja laivai, ji jų į segmentus neskirsto, jai svarbu, kad tai yra jūriniai laivai. Tačiau pats jis mano, kad laivų suskirstymas į segmentus iš esmės yra geras dalykas.

"ES turi vienas nuostatas, o mūsų klerkai įvedė dar nepatogesnę tvarką žvejams. Laisvų kilovatų nėra, bet tie žvejai, kurie supjaustė savo laivus ir negavo ES paramos, per ketverius metus gali pirkti naują laivą arba tuos kilovatus perleisti kitam. Tačiau Lietuvoje padaryta taip, kad draudžiama maišyti skirtingų segmentų galingumus ir tūrius. Šioje srityje, manau, pasielgta neteisingai. Jeigu mūsų niekas neriboja, kam mes patys save ribojame? Klerkai turi padėti žvejams. Jeigu laivo savininkas neima paramos ir nori padidinti savo laivo pajėgumą neviršydamas to tūrio, kurį turi valstybė, ir žada su kitais susitarti, tai kodėl reikia jam tai drausti, kam reikalingi tokie papildomi apribojimai? Mūsiškiai ėmėsi iniciatyvos ir kaip visada nuėjo ne į tą pusę", - savo nuomonę išsakė pokalbininkas.

Pasak jo, kita bėda ta, kad jau dvejus metus Žuvininkystės departamentas rengia kvotų reguliavimo nuostatų potvarkį ir niekaip neparengia. Svarbiausias jo klausimas: jeigu įmonė, turinti tris laivus ir tris jiems skirtas kvotas, laivus parduos ir nusipirks vieną didesnio tūrio ir su galingesniu varikliu laivą, ar ji gaus visas tas tris kvotas, kurias turėjo, ar ne?

"Tuos nuostatus buvo galima parengti per dvi savaites. Tačiau mūsų biurokratijai svarbiausia parodyti, kad ji dirba, ir viskas, bet iš jos darbo naudos jokios", - piktinosi "Baltlantos" atstovas.

Pakalbinti Žuvininkystės departamento direktorių Darių Nienių nepavyko, nes jis šiuo metu serga.